Mokslininkai, dirbantys šioje per tūkstančius metų daug kartų nugriautoje ir atstatytoje bažnyčioje, pirmą kartą po kelių šimtmečių nukėlė marmurinę plokštę, dengiančią Jėzaus kapą. Iškart po to jie rado klinties išsikišimą, ant kurio, kaip manoma, ir buvo padėtas Kristaus kūnas.
O dabar jie rado ir dar vieną pilką granito plokštę, apie kurią iki šiol nieko nebuvo žinoma. Skelbiama, kad šioje plokštėje XII a. kryžiaus žygių kariai išgraviravo kryžių.
„Nuostabiausia buvo tai, kad pašalinus pirmą dulkių sluoksnį aptikome dar vieną granito plokštę. Šioji buvo ne kreminės baltos spalvos, kaip išorinė, o pilka. Pačiame jos viduryje buvo išraižytas kryžius. Nė nenutuokėme, kad tokį dalyką rasime“, – sakė restauravimo projekto partnerio „National Geographic“ atstovas Fredrikas Hiebertas.
Anot F.Hieberto, buvo labai sunku pasiekti Graikų ortodoksų, Romos katalikų ir Armėnijos ortodoksų bažnyčių, atsakingų už kapo saugojimą, sutarimą, atveriantį duris šios šventovės restauravimui, tačiau iki šiol Šventojo kapo bažnyčios būklė buvo netgi pavojingai prasta.
„Komitetas turi patvirtinti absoliučiai viską, tad netgi žvakės keitimas užtrunka ilgai. Ties pagrindiniu įėjimu į bažnyčią yra kopėčios, kurios nepajudintos stovi 240 metų ir vis dar nepriimtas sprendimas jas patraukti. Jos vadinamos nepajudinamomis kopėčiomis. Tad faktas, kad mums buvo leista atlikti šį darbą, yra tikras derybų triumfas“, – apie bažnytinę biurokratiją pasakojo mokslininkas.
Archeologai informacija apie kapo turinį renka radarais ir termografiniais skeneriais, atsargiai šalina kape esančias dulkes ir smiltis. Jau dabar duomenų iš šio projekto yra surinkta tiek, kad jų analizė užtruks mėnesiais. Pats darbas bažnyčioje, kaip manoma, vyks iki 2017 metų pavasario.
Projekto metu be restauravimo bus bandoma ieškoti ir įrodymų, patvirtinančių (ar paneigiančių), kad šioje vietoje iš tiesų buvo palaidotas Jėzus.
„Nors archeologiškai neįmanoma pasakyti, ar kapas, neseniai atvertas Šventojo kapo bažnyčioje, iš tiesų yra asmens, žinomo, kaip Jėzus iš Nazareto, palaidojimo vieta, esama netiesioginių įrodymų, kurie leidžia manyti, kad identifikavimas, atliktas Romos imperatoriaus Konstantino atstovų praėjus maždaug 300 metų po palaidojimo, buvo tikslus“, – rašė „National Geographic“.
