Valstybinės institucijos renka įvairius duomenis apie gyventojus ir verslą, tačiau dažniausiai jie panaudojami tik nedidele dalimi (pvz., priimant vadybinius sprendimus organizacijoje). Viešai pateikiamos apibendrintos ataskaitos atspindi statistiką, bet realios naudos turi mažai.
Lietuvoje kol kas tik nedidelė dalis įstaigų suteikia prieigą prie neapdorotų duomenų, kuriuos programuotojai ar verslas galėtų panaudoti kurdami realią naudą nešančias paslaugas. Privalumus patirtų visi: verslui atsivertų naujos rinkos, visuomenei būtų užtikrintas skaidresnis viešasis valdymas, o viešajam sektoriui – efektyvesnis viešasis valdymas ir paslaugos.
Žinoma, išviešinant tokius duomenis nebūtų pateikiami asmens, konfidencialūs ar kitaip saugomi duomenys.
Kaip įdarbinami duomenys
Vienas geriausių atvirų duomenų panaudojimo pavyzdžių Lietuvoje – svetainė Kurgyvenu.lt, kurioje gyventojai gali sužinoti, kokia tam tikroje vietoje yra oro ir triukšmo tarša, nusikalstamumas, mokesčiai už šildymą. Taip pat nurodomas atstumas iki artimiausių mokyklų, darželių, parduotuvių, viešojo transporto stotelių, lankytinų vietų, miesto centro.
Tai naudinga ne tik būstą turintiems, bet ir pirkti ar nuomotis ketinantiems gyventojams, pardavėjams, brokeriams, nuomotojams. Šioje svetainėje pateikiama informacija surinkta iš įvairių valstybinių institucijų bei savivaldybių ir apibendrinus patogiai pateikta žemėlapyje.
Kitas pavyzdys – Turizmo departamento stalčiuose dūlėję duomenys apie Lietuvos viešbučius bei konferencijų sales virto interaktyviu žemėlapiu (jį rasite čia), kuris turistams ar renginių organizatoriams gali padėti išsirinkti geriausiai poreikius atitinkantį variantą.
Galima rasti ir paprastesnių projektų, pavyzdžiui, šiame tinklalapyje galima rasti duomenų vizualizaciją, vaizduojančią Lietuvos įmonių bankrotų metu darbus praradusių darbuotojų kiekį nuo 1994 m. balandžio iki 2012 m. sausio.
Pasinaudojus kitais Bankroto departamento duomenimis būtų galima atlikti ir kitų pjūvių analizę. Dar didesnius kiekius duomenų renka Registrų centras, verslą kontroliuojančios institucijos, savivaldybės ir jų įstaigos, taigi jų išviešinimas suteiktų galimybes, apie kurias pačios valstybinės institucijos nė nesusimąsto.
Tai patvirtina ir užsienio valstybių patirtis. Kriminalinių nusikaltimų ir nelaimingų atsitikimų, nekilnojamojo turto kainų žemėlapiai, viešojo transporto bilietų platinimo internetu sistemos, draudimo, skolų išieškojimo paslaugos, geriausią automobilio parkavimo vietą padedančios išsirinkti ar apvažiuoti transporto spūstis leidžiančios mobiliosios programėlės – tai tik keli iš daugybės pavyzdžių. Naudos gyventojams gali suteikti net informacija apie šiukšlių konteinerių vietas bei jų išvežimo grafikus, dviračių takus ar net nuobodūs teismų, oficialių institucijų tekstai (ar žinojote, kad virtualaus vertėjo „Google Translate“ algoritmai tobulinami naudojant ES dokumentų oficialius vertimus, kuriuos atlieka profesionalai?).
Norite daugiau sužinoti apie atvirų duomenų panaudojimo galimybes ir naudą Lietuvoje? Kviečiame į rugpjūčio 2–4 dienomis Klaipėdoje organizuojamą pirmąjį atvirų duomenų konkursą „Open Data Fest“ – vieną pirmųjų renginių Lietuvoje, kurio metu programuotojų, dizainerių ir aktyvių piliečių komandos, panaudodamos atvirus duomenis, kurs inovatyvių produktų bei paslaugų prototipus. Dalyvių registracija ir daugiau informacijos – Opendatafest.eu.
