Remiasi mokykloje išmoktu procesu
Vienas „Facebook“ vartotojas pasidalijo savo samprotavimais apie ryžių augimo ir anglies dioksido (CO2) sąveiką.
„Ryžių augimas priklausomai nuo CO2 kiekio ore. Daugiau CO2 reiškia, kad žemė tampa žalesnė.
Globalistų melas ir propaganda apie klimato atšilimą dėl CO2, yra didžiausias pasaulinis melas ir žmonijos apgaulė.
Kuo mažesnis CO2 kiekis mūsų žemėje, tuo bus skurdesnė visa augmenija. Tik visiški d****ai gali patikėti tokiu absurdišku melu, kad CO2 yra žalingas gamtai.
Kiekvienas, kuris lankė mokyklą ir mokėsi biologiją, turi žinoti, kad gamtoje vyksta procesas, kai organizmai (chlorofilo turintys augalai, žaliosios ir purpurinės bakterijos) didelės energinės vertės junginių sintezei naudoja regimosios spektro dalies Saulės energiją. Šio spektro dalies fotonai turi reikiamą energijos kiekį chlorofilo molekulės elektronams sužadinti.
Iš anglies dioksido CO2 ir vandens H2O sintetinasi angliavandeniai, o į atmosferą išsiskiria deguonis O2 (kalba netaisyta – red. past.)“, –aiškino vyras.
Pasak jo, taip kalbėdami „globalistai“ siekia sukelti pasaulinį maisto trūkumą, sunaikinti visus naminius gyvulius ir paukščius, sugalvojant įvairias ligas.
Vyro teigimu, šis procesas yra atvirkščias, nes augalai fotosintezės proceso metu išskiria deguonį.
Augalai ir anglies dioksidas – draugai
Tai, kad augalai mėgsta anglies dioksidą, yra tiesa. Fotosintezės metu jie įsisavina anglies dioksidą ir, padedami vandens bei saulės šviesos, gamina sau energiją. Be to, Žemėje augalai egzistavo ir tais laikais, kuomet planetos ore buvo daugiau CO2 nei dabar.
Visgi, pasak Masačusetso technologijų instituto (MIT) civilinės ir aplinkos inžinerijos profesoriaus Davido Des Maraiso, nėra taip, kad augalai iš tiesų geriau gyventų, jei ore būtų daugiau anglies dvideginio.
„Trumpas atsakymas yra toks, kad dauguma augalų augs greičiau ir didesni, jei atmosferoje bus daugiau CO2, o visos kitos sąlygos bus vienodos. Tačiau augalų augimas yra per daug sudėtingas, kad būtų galima taikyti universalų dėsnį „daugiau CO2 yra geriau“, – aiškino jis.
Eksperimentai, kai mokslininkai į augalų augimo kameras tiekė papildomą anglies dioksidą, įrodė, kad jie auga greičiau, jei išlaikomi kiti veiksniai, pavyzdžiui, dirvožemio maistingųjų medžiagų ir vandens prieinamumas.
Nors augalams augti reikia anglies dioksido, jų sėkmingas augimas aplinkoje su labai daug CO2 nėra garantuotas. Ne visi augalai vienodai mėgsta papildomą anglies dioksido kiekį. O net ir tiems augalams, kurie jį mėgsta, CO2 nėra vienintelis veiksnys, kontroliuojantis augimą. Augalams reikia tinkamos vandens ir maistinių medžiagų dirvožemyje pusiausvyros, kad papildomas anglies dioksidas paskatintų augimą.
Atsižvelgus į dabartines klimato tendencijas, čia ir kyla problema. Klimato kaita, kurią lemia per didelis CO2 kiekis atmosferoje, stiprina sausras tam tikrose Žemės vietovėse. Dėl to mažėja vandens atsargos augalams ir kartu didėja miškų gaisrų pavojus.
Apskritai, ekspertų teigimu, anglies dioksido neigiamos savybės gerokai viršija bet kokią naudą. Mokslininkai sutaria, kad CO2 su kitomis šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sulaiko šilumą atmosferoje, todėl planeta šyla.
Žemė tampa žalesnė, bet...
Tai, kad Žemė yra žalesnė, patvirtina tyrimai. Per pastaruosius keturis dešimtmečius žaliosios augmenijos plotas visoje planetoje gerokai padidėjo. Šiuo metu žaliųjų plotų yra daugiau, o ne mažiau. Be to, šis „žalumos“ reiškinys vyksta ne tik sausumoje. Tyrimai rodo, kad didelė vandenynų dalis taip pat tampa vis žalesnė.
Vienas iš paaiškinimų – oro tarša. Kai kurie ūkininkai, norėdami paspartinti augalų augimą, anglies dioksido įpurškia į šiltnamius. Tačiau dabar augalai tręšiami pasauliniu mastu. NASA duomenimis, per pastaruosius du šimtmečius žmonės CO2 kiekį ore padidino maždaug 50 proc. Visas šis papildomas CO2 kiekis spartina lapų augimą, kas ir matoma šiuose tyrimuose.
Kitas paaiškinimas – žmonės augina daugiau augalų.
2016 m. moksliniame žurnale „Nature Climate Change“ publikuotame straipsnyje teigiama, kad per pastaruosius 35 metus dėl didėjančio anglies dioksido kiekio atmosferoje nuo ketvirtadalio iki pusės Žemės augmenijos gerokai žalesnė. Augalų ir medžių lapų padaugėjo tiek, kad jų plotas prilygo dviem JAV žemyninės dalies plotams.
Tačiau anglies dioksido prisotinimas nėra vienintelė priežastis, lemianti intensyvesnį augalų augimą. Azotas, žemės dangos ir klimato dėl pasaulinės temperatūros, kritulių ir saulės spindulių pokyčių kaita taip pat prisideda prie žalėjimo efekto.
Nors didėjanti CO2 koncentracija ore gali būti naudinga augalams, ji taip pat yra pagrindinė klimato kaitos kaltininkė. Šių dujų, sulaikančių šilumą Žemės atmosferoje, nuo pramoninio amžiaus pradžios daugėja dėl naftos, dujų, anglių ir medienos deginimo. Klimato kaita savo ruožtu sukelia visuotinį šiltėjimą, kelia jūros lygį, dėl jos tirpsta ledynai ir jūros ledas, vyksta ekstremalesni meteorologiniai reiškiniai.
Nors dėl tręšimo CO2 kai kurie augalai gali augti greičiau, tyrimais nustatyta, kad dėl įvairių priežasčių gali sumažėti jų maistinė vertė. O tai nėra naudingas kompromisas, pažymi mokslininkai. Pasaulyje maždaug 830 mln. žmonių trūksta maisto, maždaug 2 mlrd. žmonių trūksta mikroelementų.
Po šia žalia spalva gali slėptis ir ekosistemų naikinimas. Kaip pažymi mokslininkai, įmonės paprastai iškerta vietos miškus, kad pasodintų komercines kultūras. Vietovių apželdinimas sodinant medžius taip pat gali būti problematiškas. Pasodintus miškus dažnai sudaro tik viena ar dvi medžių rūšys ir jie nesuteikia didelės biologinės įvairovės.
Žaliosios žemės ūkio paskirties žemės ploto augimas taip pat gali turėti rimtų pasekmių. Pramoniniai ūkiai ne tik pakeičia vietines ekosistemas, bet ir reikalauja didžiulių vandens, trąšų ir pesticidų kiekių, o tai kenkia žmonėms ir ekosistemoms.
Be to, nors augalai absorbuoja anglies dioksidą, pramoninė dirbama žemė paprastai ilgainiui išskiria daugiau anglies dioksido, nei jo absorbuoja. Didelė dalis CO2, kurį sugeria augalai ūkyje, nuėmus derlių vėl patenka į aplinką.
Ne visų augalų augimas dėl papildomo anglies dioksido kiekio padidėja vienodai, tai priklauso nuo to, kurioje pasaulio vietoje jie auginami.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Dėl anglies dioksido kai kurie augalai auga sparčiau, tačiau tokiu būdu mažėja jų maistinė vertė. Be to, tokiu būdu daromas kitas neigiamas poveikis planetai, pavyzdžiui, klimato kaita, dėl kurios kyla pavojus žmonėms ir Žemei.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
