Didėjant oro temperatūrai augalų kvėpavimas, kurio metu naudojamas deguonis ir išsiskiria anglies dvideginis, tampa intensyvesnis. Dėl to tyrėjai laikėsi nuomonės, kad Žemės klimatui šylant dėl anglies dvideginio, išmetamo į atmosferą dėl žmogaus ūkinės veiklos, suintensyvėjęs augalų kvėpavimas dar labiau padidintų šio proceso mastą.
Augalai paprastai pasisavina anglies dvideginį dieną, vykstant fotosintezei, ir išskiria jį naktį, kvėpuodami. Fotosintezės procese sunaudojama daug daugiau anglies dvideginio, negu jo augalai išskiria.
Tačiau dabar, „naudojant šį naują modelį, prognozuojama, kad kai kurios ekosistemos išleidžia daug mažiau CO2, vykstant kvėpavimui lapuose, negu iki šiol manėme“, – sakė vienas iš studijos autorių Kevinas Griffinas, augalų fiziologas, dirbantis Kolumbijos universiteto Lamontų–Doherty Žemės observatorijoje.
Ši studija buvo paskelbta pirmadienį JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Tyrėjai nustatė, kad didėjant temperatūrai augalų kvėpavimo intensyvumas didėja nuspėjamai mažėjančia sparta kiekviename tirtame regione. Pagal šią naujai nubrėžtą kvėpavimo intensyvumo pokyčių kreivę reikėtų reikšmingai patikslinti ankstesnes šio proceso poveikio prognozes, ypač šalčiausiuose regionuose.
„Manėme, kad kreivė yra stati, bet kai kuriose vietose ji iš tikrųjų yra lėkštesnė“, – pažymėjo K.Griffinas.
Patikslintas modelis nuo ankstesnio labiausiai skiriasi šalčiausiuose regionuose, kuriuose klimato šiltėjimas pastaruoju metu buvo daug didesnio masto negu vidutinio klimato juostoje.
„Visa tai veda į reikšmingą anglies kiekį, todėl manome, jog į tai verta atkreipti dėmesį“, – sakė K.Griffinas.
Studijos pagrindinė autorė Mary Heskel, dirbanti Masačusetso jūrų biologijos laboratorijoje, sakė, kad šis tyrimas labai padės vertinant „anglies kaupimą augalijoje ir prognozuojant anglies dvideginio koncentraciją atmosferoje bei būsimą paviršiaus temperatūrą“.
