Kairo universiteto Medicinos fakulteto radiologijos profesorės Sahar Saleem vadovaujama mokslininkų komanda padarė išvadą, kad mumifikuotas berniukas ir jo šeima buvo turtingi ir turėjo aukštą socialinį statusą, mat mumijos kūną puošė 49 brangūs amuletai.
S.Saleem sakė: „Daugelis jų buvo pagaminti iš aukso, o kai kurie – iš pusbrangių akmenų. Jų paskirtis buvo apsaugoti kūną ir suteikti jam gyvybingumo pomirtiniame gyvenime“.
Komanda mumiją pavadino Auksiniu berniuku. Pirmą kartą jis buvo aptiktas 1916 m. pietų Egipte, Nag el Hasajo kapinėse, naudotose nuo 332 m. pr. m. e. iki 30 m. pr. m. e.. Iki šiol mumija buvo laikoma neištirta Kairo Egipto muziejaus rūsyje.
Tarp ant kūno buvusių amuletų buvo auksinis širdies skarabėjus, įstrigęs gerklėje, ir auksinis liežuvis burnoje.
Anot S.Saleem, amuletai buvo „gražiai stilizuoti, unikaliai išdėstyti trimis stulpeliais tarp vyniojimo raukšlių ir mumijos kūno ertmėje. Tarp jų – Horo akis, skarabėjus, Izidės mazgas ir kiti“.
Mokslininkų komanda naudojo kompiuterinę tomografiją, kad galėtų apžiūrėti mumijos vidų jos neišpakuodami.
Tyrimo metu apskaičiuota, kad berniukas buvo maždaug 14 ar 15 metų amžiaus. Tai nustatyta remiantis jo skeleto kaulų struktūra ir protinių dantų nebuvimu burnoje. Naudojantis naujausiais kompiuterinės tomografijos pasiekimais, tyrime taip pat nustatyta, kad jis buvo neapipjaustytas.
Ekspertų teigimu, tai palyginti retas atvejis tarp mumijų. Tai leidžia manyti, kad paauglys galėjo būti ne egiptietis. Tokios išvados galėtų papildyti įrodymus, kad mumifikuojami galėjo būti ir svetimšaliai.
Komentuodama tyrimą, Amerikos universiteto Kaire egiptologijos katedros vedėja profesorė Salima Ikram sakė: „Įdomu tai, kad jis nebuvo apipjaustytas, nes tai gali kai ką pasakyti apie jo etninę priklausomybę – egiptiečiai paprastai būdavo apipjaustomi iki 13 metų.“
S.Ikram teigė, jog tokios išvados rodytų užsieniečių polinkį perimti egiptiečių laidojimo papročius. Dabar žinoma, kad tai darė ir persai.
„Jis galėjo atvykti iš bet kurios vietos, galėjo būti nubietis, graikas, persas, bet kas iš Mažosios Azijos, kur jie nebuvo apipjaustyti. Galime pasakyti tik tiek, kad jis tikriausiai nebuvo žydas“, – teigė mokslininkė.
Ji pabrėžė, kad tik naujausi kompiuterinės tomografijos tyrimai gali užfiksuoti tokias mumifikuoto kūno detales. tačiau įspėjo: „Aš nenorėčiau visko kabinti ant vienos trapios apyvarpės“.
Vienas iš tyrime aptiktų amuletų – dviejų pirštų formos, padėtas šalia mumijos lytinių organų.
Pasak Britų muziejaus, tokie amuletai simbolizuoja balzamuotojo ranką. Mokslininkų komanda teigė, kad šis amuletas buvo dedamas šalia balzamavimo pjūvio, tikint, kad tai padės kūnui gyti pomirtiniame gyvenime.
Tačiau S.Ikram nėra tokia tikra dėl šio aiškinimo: „Dviejų pirštų amuletai atsiranda ir kitose kūno vietose. Iš tikrųjų nežinome, ką tai simbolizuoja. Galima aiškinti, kad tai akušerės rankos, kai ji dviem pirštais ištraukia gleives iš vaiko burnos. Pasak egiptiečių, kai mirštate, atgimstate iš naujo“.
Egiptiečiams mumifikacijos procesas buvo metamorfozė, kai iš žmogaus tampama dieviška būtybe.
Skenuojant paaiškėjo, kad berniukas avėjo sandalus. Jie tikriausiai buvo skirti tam, kad berniukas galėtų išeiti iš karsto. Pagal senovės egiptiečių ritualinę Mirusiųjų knygą mirusysis, prieš skaitydamas jos eilutes, turėjo apsiauti baltus sandalus, kad būtų pamaldus ir švarus.
„Labai malonu turėti tokio išsamumo tyrimą. Tai dalis didesnio duomenų rinkinio, skirto egiptologams geriau suprasti senovės žmonių gyvenimą ir jų religinius bei kultūrinius įsitikinimus“, – S.Ikram gyrė tyrimo detalumą.
