Saulės gyvavimas vyksta ciklais. Dabar Saulė yra aktyvumo cikle t. y. maždaug vienuolika metų trunkančiam Saulės magnetinių reiškinių ciklui. Astronomai prognozuoja, kad didžiausio Saulės aktyvumo metai bus 2025-ieji.
Tačiau ir 2023 m. Saulės aktyvumas yra nepaprastai didelis – dėl to pastebimi įspūdingi plazmos išsiveržimai bei dėmės Saulės paviršiuje.
Saulės dėmės yra plotai mūsų žvaigždės paviršiuje, kurių temperatūra yra žemėsne – dėl to šie regionai atrodo kaip tamsesnės dėmės. Šiose vietovėse taip pat yra didesnis magnetinis aktyvumas. Apskritai Saulės dėmės trikdo elektromagnetinį Žemės lauką, sukeldamos elektromagnetines audras.
Nors Saulės paviršiuje yra nemažai didelių dėmių, nė viena iš jų nėra tokia didelė kaip AR3190. Tokios dėmės Saulėje yra neįprastos, bet toli gražu ne negirdėtos.
„Tokia didelė dėmė tiesiai į Žemę gali paleisti netgi (aukščiausios) X klasės Saulės žybsnį. JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) skaičiuoja, jog tam atsitikti yra 15 proc. tikimybė (M klasės žybsniui – 60 proc.). Jeigu taip atsitiktų net Lietuvoje išvystume Šiaurės pašvaistę. Vis dėlto, „cepelininis“ dangus, kad jį kur galas, neleistų mums tuo pasimėgauti“, – „Facebook“ paskyroje rašė „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Kai tokio dydžio dėmė sprogsta, galima tikėtis energijos išsiskyrimo, vadinamo saulės žybsniu. Astronomai tikisi, kad AR3190 sukels X klasės žybsnį, t. y. patį stipriausią žybsnį. X klasės žybsniai į kosmosą šviesos greičiu siunčia radijo bangas, rentgeno ir gama spindulius. Kai Žemę pasiekia stiprus žybsnis, jo padariniai gali būti dviprasmiški – nuo aurorų iki radijo ryšio sutrikimų ar sugadintų palydovų
„Orai ir klimatas Lietuvoje“ taip pat pasidalijo sekmadienio rytą Didžiasalyje daryta Vidmanto Panavo nuotrauka, kurioje Saulė matoma visu gražumu, o jos dešinėje – ir didžioji dėmė.
Tačiau nepasiduokite pagundai patys žvilgčioti į dangų plikomis akimis. Į Saulę galima žiūrėti tik su specialisi užtemimo akiniais arba per fotoaparato objektyvą.