Švedijos mokslininkai nustatė, kad tikimybė moterims susirgti bet kurios rūšies vėžiu padidėjo 18 proc. su 10 cm ūgio prieaugiu, o vyrams – 11 procentų. Tiesa, kaip atkreipia dėmesį „The Telegraph“, ūgio faktorius vertinant riziką nėra toks lemtingas kaip rūkymas, nutukimas ar prasta mityba.
Tikimybė moterims susirgti bet kurios rūšies vėžiu padidėjo 18 proc. su 10 cm ūgio prieaugiu, o vyrams – 11 procentų
Dr. Emelie Benyi, tyrimo vadovė iš Karolinskos instituto, įvardino kelias galimas tokių sąsajų priežastis: „Viena galimybė – kad aukštesni žmonės turi daugiau ląstelių, kurios potencialiai gali tapti vėžinėmis. Taip pat gali būti, kad aukštesni individai sunaudoja daugiau energijos, o tai jau anksčiau buvo susieta su vėžio rizika.“
Tyrime analizuota 5,5 mln. žmonių, kurių ūgis – nuo metro iki 2,25 cm ir kurie gimė nuo 1938 m. ir 1991 m., duomenys.
Mokslininkai nustatė, kad didžiausia rizika buvo odos vėžio, kuri kas 10 cm ūgio padidėjo 30 procentų. Jie taip pat pastebėjo, kad aukštesnių moterų krūties vėžio rizika padidėjo 20 procentų.
Švedijos mokslininkai atlikdami tyrimą neatsižvelgė į galimus painiojančius faktorius, tokius kaip rūkymas, tačiau, anot kitų tyrime nedalyvavusių mokslininkų, didelė tyrimo imtis ir patikimi duomenys rodo, kad juos galima vertinti rimtai, nepaisant to, kad visi jie ir nebuvo publikuoti.
„Ši įžvalga pastebėta ir ankstesniuose tyrimuose ir mes jau anksčiau žinojome, kad krūties ir prostatos vėžio rizika gali būti susijusi su ūgiu“, – sakė Melas Greavesas iš Vėžio tyrimų instituto.
Viena biologinė priežastis gali būti susijusi su augimo hormonu – ankstesni tyrimai parodė, kad liliputų geną turintys žmonės turėjo mažą vėžio riziką.
„Liliputai savo augimo hormonų receptoriuose turi mutaciją ir mes žinome, kad augimo hormonas ir augimo hormonų receptoriai yra kritiškai svarbūs naviko augimui“, – sakė M. Greavesas.