Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Australai matematiškai pagrindė kamuolinių žaibų susiformavimą

Kamuoliniai žaibai – vienas rečiausių ir paslaptingiausių atmosferos reiškinių. Nors apie juos sklinda būtos ir nebūtos istorijos, susidūrus su šiuo reiškiniu tikrovėje adrenalino kraujyje pakaktų visai savaitei. Mįslingą fenomeną mokslininkai pabandė išgvildenti pasitelkdami matematiką.
Nors laboratorijose kamuolinio žaibo dar niekas nesukūrė, tačiau gamtoje užfiksuoti jį yra pavykę ne kartą.
Nors laboratorijose kamuolinio žaibo dar niekas nesukūrė, tačiau gamtoje užfiksuoti jį yra pavykę ne kartą. / technologijos.lt

Melsvai švytintys, ore be garso ir neprognozuojamai sklendžiantys greipfruto dydžio elektros plazmos kamuoliai, regis, susiformuoja spontaniškai – kartais patalpose, kartais šalia skrendančių lėktuvų. Jie egzistuoja tik keletą sekundžių. Mokslas iki galo kamuolinių žaibų dar nėra perpratęs, kadangi tirti juos empiriškai (ar bent jau sukurti dirbtinius kamuolinius žaibus) yra beveik neįmanoma. Nėra ir visuotinai priimto paaiškinimo, kaip jie atsiranda.

Žurnale „Journal of Geophysical Research Atmospheres“ tyrėjai iš Australijos Visuotinės gerovės mokslinių ir industrinių tyrimų organizacijos (CSIRO) ir Australijos valstybinio universiteto išdėstė matematinę teoriją, kuri, jų įsitikinimu, paaiškina, kaip ir kur yra linkę atsirasti kamuoliniai žaibai.

Pateiktoje teorijoje mokslininkai formuluoja prielaidą, kad kamuolinis žaibas nėra mikrobangų spinduliuotės rezultatas, antimedžiaga ar po žaibo iškrovos likusios lėtai degančios silicio dalelės (visa tai įvairiose teorijose buvo įvardijama kaip galimi kamuolinių žaibų fenomeno šaltiniai). Australų tyrėjų grupė pasirinko prielaidą, kad kamuolinis žaibas yra likučiai jonų, kurie kaupiasi ir sąveikauja su elektriniu lauku, dažniausiai – per kažkokią dalijančią plokštumą (pvz., lango stiklas – tai paaiškintų, kodėl kai kurie liudininkai pasakoja, kad matė, kaip šie švytintys rutuliai skrieja pro lango stiklą).

Straipsnyje svarstoma, kad jonų (elektros krūvį turinčių dalelių) likučių srautai, susiformuojantys po žaibo iškrovos arba iš kažkokių kitų jonų dalelių šaltinių (pvz., lėktuvų radarų – galbūt todėl kamuoliniai žaibai dažnai pastebimi prie lėktuvų?) susikaupia ant kokios nors plonos plokštumos (pvz., lango stiklo) ir priešingoje pusėje sukuria elektrinį lauką. Laukas sužadina aplink esančias oro molekules, o kraštutiniais atvejais sužadina taip smarkiai, kad plazmos kamuolys išsikrauna (tyliai išnyksta, o kartais – trenkia, sprogsta su didžiule jėga).

Šioje teorijoje svarbu yra tai, kad mokslininkų samprotavimai grindžiami matematiniais skaičiavimais, jonų ir elektronų judėjimo apskaičiavimui pasitelkus visuotinai priimtas lygtis. Vadinasi, tokią teoriją būtų galima mėginti testuoti laboratorijoje. Be to, teorija neprieštarauja dažniems liudijimams, kad kamuoliniai žaibai pereina skradžiai lango stiklą ar atsiranda prie lėktuvų pirmagalių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos