8 mm ilgio ir 6 mm pločio kapsulė su radioaktyviu ceziu-137, naudojama kasybos darbų metu, anksčiau šį sausio mėnesį pranešė gelbėjimo tarnybos.
Problema ta, kad kapsulė buvo pamesta 1400 km ilgio Vakarų Australijos dykumos greitkelio atkarpoje. Ji iškrito iš sunkvežimio, kuris važiavo iš „Rio Tinto“ kasyklos, esančios į šiaurę nuo Newmano, Pilbaros regione, į Pertą.
Pasak valdžios institucijų, kapsulė buvo supakuota sausio 10 d., sausio 12 d. išvežta iš objekto, o sausio 16 d. turėjo pasiekti galutinį tikslą. Tačiau tik po devynių dienų, sausio 25 d., išpakavus pakuotę patikrinimui, paaiškėjo, kad ji dingo, rašo „The Guardian“.
Ugniagesių tarnybos atstovas sakė, kad paieška, kuri gali užtrukti savaites, pirmiausia vykdoma gyvenamosiose vietovėse.
Tačiau, kaip rašo CNN, dėl mažyčio kapsulės dydžio ir didžiulio atstumo tikimybė ją rasti yra nedidelė. Be to, baiminamasi, kad kapsulė jau galėjo būti nunešta toliau nuo paieškos zonos.
Ar pavojinga?
Dingusi kapsulė yra 19 GBq (gigabekerelių – radioaktyvaus skilimo vienetas) cezio-137 šaltinis, paprastai naudojamas radiacijos matuokliuose, kasybos įrangoje. Cezis-137 yra radioaktyvus metalas, kurio pusėjimo trukmė yra 30,05 metų, t. y. po trijų dešimtmečių jo aktyvumas sumažės perpus. Jis skleidžia beta ir gama spinduliuotę.
Trūkstamoje kapsulėje cezis yra surištas „keraminėje matricoje“, o ne birių miltelių pavidalu. Cezį-137 gaubia plienas, kuris neleidžia beta dalelėms prasiskverbti pro jį.
Ekspertai įspėjo, kad cezis-137 gali sukelti rimtų sveikatos problemų su juo susidūrusiems žmonėms: odos nudegimus, spindulinę ligą ir potencialiai mirtiną vėžio riziką, ypač tiems, kurie ilgą laiką buvo veikiami šios medžiagos ir to nežinojo, rašo CNN.
Bendrovė „Radiation Services WA“, teikianti konsultacijas dėl radiacinės saugos, teigė, kad valandą stovint per vieną metrą nuo kapsulės būtų gaunama apie 1,6 mSv, t. y. tiek pat, kiek maždaug gaunama 17 kartų peršvietus krūtinės ląstą rentgenu.
Paėmus kapsulę į rankas, būtų „rimtai pažeisti“ pirštai ir aplinkiniai audiniai.
Pietų Australijos universiteto biofizikos docentas Ivanas Kempsonas (Ivan Kempson) teigė, kad blogiausias scenarijus būtų, jei kapsulę paimtų ir įsidėtų į kišenę smalsus vaikas.
Tiesa, toks radioaktyvusis šaltinis, kaip dingusi kapsulė, buvo suprojektuotas taip, kad jį būtų galima palikti vietoje maždaug 15 metų, kasmet atliekant reguliuojamąsias patikras.
Pasak Sidnėjaus universiteto medicininių vaizdų mokslo profesoriaus Dale Bailey, šaltinis išliktų radioaktyvus ir būtų aptinkamas virš natūralaus radiacijos fono lygio aplinkoje maždaug 300 metų, rašo „The Guardian“.
Be apšvitinimo kapsulė kelia ir kitą pavojų – užterštumą, kuris atsiranda, kai radioaktyvioji medžiaga su kuo nors susiliečia, pavyzdžiui, su dirvožemiu ar keliu.
„Poveikis – tai tarsi sėdėti saulėje karštą dieną ir gauti UV spindulių“, – sakė D.Bailey.
Valdžios institucijos teigė, kad valanda vieno metro atstumu nuo dingusios kapsulės tokygi 10 rentgeno nuotraukų.
Kapsulės spinduliuotės dozė yra apie 1,665 milisiverto per valandą. Įprastinis radiacinio fono kiekis, kurį žmogus Australijoje patiria per metus, yra apie 1,5 milisiverto.
Pasak „Radiation Services WA“, visoje Vakarų Australijos valstijoje yra tūkstančiai radioaktyviųjų šaltinių, kurie kasdien naudojami ir gabenami be jokių problemų.
