Tai nėra pirmas kartais, kai A.Forrestas demonstruoja susirūpinimą aplinkosauga. A.Forresto kasyklose važiuoja vandeniliu varomi sunkvežimiai, rūdą išveža amoniaku varomi lokomotyvai. Tiesa, tai – tik bandymai ir amoniaku varomas laivas nebūtų kitoks. Tokių technologijų išvystymui reikia nemažai laiko, kol jos tampa pakankamai ekonomiškos.
Šioje srityje yra ir šiek tiek lengvos konkurencijos. A.Forresto „Fortescue“ nori būti pirma, bet Suomijos „Wartsila“ kartu su partneriu iš Norvegijos irgi kuria amoniaku varomą laivo variklį. Tas projektas turėtų pasiekti vandenį jau 2023 metais, todėl panašu, kad „Fortescue“ savo datą pasirinko pagal tai.
„Fortescue Future Industries“ planuoja konvertuoti 75 metrų ilgio laivą, kuris dabar darbuojasi prie Australijos ir Naujosios Zelandijos krantų. Įprasta šio laivo užduotis – krovinių gabenimas į jūrines gręžimo platformos. Tai nėra didelis krovininis laivas, bet tai būtų pradžia. „MMA Leveque“ šiuo metu naudoja „Cummins“ dyzelinius-elektrinius variklius, kurių bendra galia siekia 6920 AG. Kol kas neskelbiama, kokie varikliai degins amoniaką, bet tikriausiai tai bus tiesiog modifikuoti vidaus degimo varikliai.
Amoniakas, NH3, nėra visai švarūs degalai. Visų pirma, norint naudoti amoniaką, variklis turi būti pasiekęs darbinę temperatūrą – tam reikės kitos rūšies degalų. Taip užkertamas kelias didesnėms azoto oksido emisijoms. Be to, toks variklis yra iš prigimties neefektyvus – kai kurie amoniako varikliai sugrąžina tik 21 proc. energijos, sunaudotos sintetinant tokius degalus. Tai kur nauda? Jokių CO2 emisijų.
Vandenilis ar baterijos būtų dar geresnė alternatyva iškastiniam kurui, bet kol kas tos technologijos yra sunkiai prieinamos. Taigi, svarstomas amoniakas, nes didžiausiu priešu oficialūs reikalavimai laiko CO2. Kiti sektoriai sparčiai eliminuoja iškastinį kurą, todėl 2050 metais, jei niekas nesikeis, laivyba gali būti atsakinga už 17 proc. CO2 emisijų. Tačiau pokyčiai jau vyksta ir amoniakas gali būti vienas iš sprendimų.
