Naujoviškas stiklas yra gaminamas iš mažo svorio polimero, vadinamo polieterio tiošlapalas. Jo įtrūkimai užsitraukia paspaudus ranka, jo net nereikia kaitinti, kad dėl šilumos suminkštėtų ir aptirptų.
Kaip rašoma žurnale „Science“, Tokijo universiteto mokslininkai, vadovaujami prof. Takuzo Aida, žada, kad jų sukurta technologija potencialiai galės būti naudojama gaminant išmaniųjų telefonų ir kitų trapių prietaisų ekranus – o tai yra itin svarbus iššūkis siekiant didinti visuomenės tvarumą.
Savaime sugyjantis plastikas ar guma jau yra sukurti, tačiau tokio inovatyvaus stiklo kūrėjai tvirtina, jog tai yra pirmas atvejis, kuomet skaidri medžiaga gali pati suklijuoti savo įtrūkimus kambario temperatūroje.
„Didelis mechaninis patvarumas ir gebėjimas užsigydyti, panašu, yra dvi sunkiai suderinamos savybės“, – rašė mokslininkai, teigdami, kad nors jau yra sukurtų ir pakankamai tvirtų savaime užsigydančių medžiagų, „daugeliu atvejų tas medžiagas reikia pakaitinti iki 120 ºC ar net daugiau, kad persiorganizuotų jų molekuliniai tinklai ir užsitaisytų įtrūkusios medžiagos vietos“.
Tuo tarpu naujasis polimerinis stiklas, anot kūrėjų, yra ir itin tvirtas mechaniškai, ir labai lengvai užsitaiso tiesiog paspaudus įtrūkusius paviršius.
Polieterio tiošlapalo stiklo savybės išaiškėjo visiškai atsitiktinai, kuomet moksleivis Yu Yanagisawa gaminosi šią medžiagą norėdamas ją panaudoti kaip klijus. Y.Yanagisawa pastebėjo, kad kai šis polimeras perpjaunamas, suglaudus dvi atpjautas puses jos sulimpa ir sudaro netgi tvirtesnį sluoksnį nei iki perpjovimo. O tam, kad dvi pusės suliptų, jas tereikia palaikyti prispaudus vieną prie kitos 30 sekundžių 20 ºC temperatūroje.
Tolesniais eksperimentais nustatyta, kad po dviejų valandų užsitaisiusios medžiagos pažeidimo vieta buvo tokio paties tvirtumo, kaip ir iki įtrūkimo.
Y.Yanagisawa sakė, kad iš pradžių netikėjo tyrimų rezultatais ir daug kartų kartojo eksperimentą norėdamas įsitikinti. „Tikiuosi, kad naujasis savaime užsitaisantis stiklas taps aplinkai draugiška medžiaga, kuri leis išvengti būtinybės išmesti daiktą jam sudužus“, – sakė moksleivis.
Tai yra ne pirmas kartas, kai savaime pasitaisantiems išmaniųjų telefonų ekranams gaminti buvo pasiūlytas polimerinis junginys. Kalifornijos universiteto mokslininkai siūlė naudoti polimerą, kurį galima ištempti iki 50 kartų didesnio ilgio nei šiai medžiagai būnant įprastinėje būsenoje ir kurio įtrūkimai užsitaiso po 24 valandų.
Išmaniųjų telefonų gamintojai taip pat naudoja savaime užsitaisančias medžiagas. Pavyzdžiui, 2015 m. gaminto „LG Flex 2“ išmaniojo telefono nugarėlė buvo padengta tokia danga, kuri bėgant laikui gebėdavo užsitaisyti nestiprius pažeidimus, tačiau jeigu įbrėžimas būdavo stipresnis, ypatinga danga būdavo bejėgė.
