Kita vertus, mes šiuo metu gyvename alternatyvioje visatoje, kurioje perdirbinių greitai bus išleidžiama daugiau nei originalių žaidimų, todėl mūsų visatoje „Resident Evil 4“ perdirbinys yra visai nebloga idėja. Pirmiausiai dėl to, kad šį perdirbinį kur kas lengviau pateisinti nei pirmojo „The Last of Us“ žaidimo perdirbinį arba taip pat neseniai pasirodžiusį „Dead Space“ perdirbinį.
Kita vertus, „Resident Evil 4“ perdirbinys visai intrigavo ir dėl to, kad jį kūrė žaidimų studija „Capcom“, o ji jau ne kartą parodė, kad tikrai geba daryti perdirbinius ir šiuo pavyzdžiu įkvėpė ne vieną kitą studiją. „Capcom“ žinojo, koks ypatingas bei svarbus buvo „Resident Evil 4“, todėl jį perkūrinėjo atsakingai. Nepaisant to, žaidimas vis tiek pasikeitė ir dažnai renkasi naujus, modernius sprendimus.
Gerokai tamsesnis
Pirmas ryškus pokytis pradėjus žaisti „Resident Evil 4“ perdirbinį – jo pradžia. Galima iš karto pastebėti, kad viskas pateikta šiek tiek tamsiau – tiek stilistiškai, tiek visiškai tiesiogine prasme – ir tokį toną žaidimas išlaiko iki pat galo.
Taip, čia vis dar tas pats siužetas – nuo struktūros iki veikėjų. „Resident Evil“ senbuvis Leon S. Kennedy atvyksta į atšiaurų ispanakalbių kaimelį, kuriame turi pradėti sekti dingusios JAV prezidento dukros pėdsakais. Žinoma, viskas yra daug klampiau ir sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir Leon žaidime pradeda įsimintiniausią savo nuotykį visoje „Resident evil“ serijoje, kur sutinka tiek senus pažįstamus, tiek ir naujus veikėjus.
Perdirbinys gana lojaliai seka originalo pėdomis, bet tenka pastebėti, kad kai kuriuos lygių bosus ar veikėjus kūrėjai tyčia pakeitė ir tie pakeitimai ne visuomet džiugina. Juntamai pakeisti ir veikėjus įgarsinę aktoriai, o kartu su jais pasikeitė personažų charakteriai. Vienų – labiau, kitų – mažiau. Pavyzdžiui, Leon šį kartą skamba ne prasčiau nei originale, o jaunoji prezidento dukra Ashley – daug geriau. Čia ji nebėra tokia perdėtai pažeidžiama ir įkyri, o elgiasi ir kalba natūraliai.
Tuo metu žaidimo metu sutinkamas Luis dar charakteringesnis bei išlaiko intriguojančio personažo įspūdį viso žaidimo metu. Serijos veteranė ir daugelio „Resident Evil“ serijos gerbėjų numylėtinė Ada Wong čia taip pat pasikeitusi ir nors internete jau apstu kritikos jos angliškam įgarsinimui, jis tikrai tinkamas bei atskleidžiantis veikėją.
Kartais kritika tokiais atvejais kaip naujas „Resident Evil 4“ perdirbinys tiesiog negali būti objektyvi. Pavyzdžiui, vien dėl to, kad kažkas originaliame žaidime patiko labiau, įsiminė ir kad ir kaip tai bekeistų perdirbinys – nebus gerai. Galbūt dėl šios priežasties „The Last of Us“ perdirbinys buvo absoliučiai identiškas originalui, tik sukurtas iš pagrindų su nauju grafiniu varikliu.
Veiksmo išgyvenimo žaidimas
Personažų išvaizdos ar įgarsinimo keitimas nėra vieninteliai pokyčiai, kuriuos kūrėjai gana drąsiai padarė perdirbinyje. Dar ryškesnis pokytis – žaismas bei jo intensyvumas. Taip, priešai bei jų išdėstymas daugelyje vietų nepakeistas, tačiau perdaryta Leon valdymo schema ir ji palengvinta.
Pats Leon dabar valdomas tikrai intuityviau, lengviau bei gali taikytis judėdamas. Deja, lengvesniu šio perdirbinio niekaip nepavadinsi, nes kūrėjai, patobulėjus galimybėms, vietomis tikrai padidino ir priešų skaičių ar susidūrimų su jais intensyvumą. Geru pavyzdžiu gali būti pats pirmas legendinis Leon atėjimas į kaimelio aikštę, kur jį agresyvūs kaimiečiai ima pulti ne po kelis, o krūvom. Tai tas pats gana ankstyvas susidūrimas su priešais žaidimo pradžioje, kurį vainikuoja benzininiu pjūklu ginkluotas ir gana stiprus, sunkiai įveikiamas priešas.
Taigi, žaidimas laikosi gana paprastos schemos – įmesti žaidėją, nemokant plaukti, į ganėtinai gilų vandenį ir stebėti, ar šis išplauks. Mėgstantys žaisti veiksmo žaidimus čia tikrai pasijaus kaip vandenyje ir jei tai jūsų arkliukas – „Resident Evil 4“ perdirbinys taps nepakartojama patirtimi.
Tuo metu tiems, kas nėra per dideli veiksmo žaidimų gerbėjai, šio perdirbinio geriau neliesti, nes naujasis „Resident Evil 4“ yra ne siaubo išgyvenimo žaidimas, o veiksmo išgyvenimo žaidimas. Kad ir kokius baisius ar įmantraus dizaino priešus kūrėjai paruošė, tokio intensyvaus veiksmo rėmuose visi jie devalvuojami, nes į viską žaidime imi žiūrėti tiesiog kaip į judančius objektus ar tų objektų visumą ir imi galvoti, kuris ginklas ar ginklų derinys padės laimėti konkrečioje kovoje.
Toks pokytis tikrai nėra blogai, tiesiog šį perdirbinį reikėtų vertinti ne tik kaip mėgstamo žaidimo atkūrimą, bet ir savitą jo evoliuciją, ypatingai galvojant apie šiuos laikus, kai dominuoja „Dark Souls“ serijos padiktuotas „souslike“ žaidimų subžanras.
Pirklys ir jo vilionės
Nors nemažai akcentavau žaidimo veiksmą, čia tikrai netrūksta ir užslėptų daiktų bei aplinkos tyrinėjimo. Visas „Resident Evil 4“ suskirstytas į tris teritorijas – kaimelis, pilis ir sala. Įdomu tai, kad kūrėjai tikrai labai sąžiningai bei sumaniai visas šias teritorijas išpildo. Pavyzdžiui, dažnai praeisime pro užrakintas duris ar užverstą praėjimą, o vėliau tas vietas pasieksime ar į jas pateksime kitu keliu.
Taigi, kūrėjai labai gerai apgalvojo savo lygių dizainą bei praktiškai kiekviename lygyje turi paruošę staigmenų. Tarp jų – pasiplaukiojimas kateriu po vidinį ežerą arba sugebėjimų išbandymas šaudykloje, į kurią pakvies paslaptingasis priklys. Pats priklys taip pat yra neatsiejama „Resident Evil 4“ dalis, nes jis mums pasiūlys naujausius ginklus, patobulins turimus ar leis atlikti įvairias užduotis, už kurias skirs apdovanojimus.
Pirkliui parduosime ir visas aplinkoje surastas brangenybes, bet kad ir kiek pinigų sugeneruotume, visus iškart norėsis išleisti pas pirklį, nes jo asortimentas nuolat bus atnaujinimas ir čia visada bus kažko, ką norėsis įsigyti iš karto. Tik reikėtų būti atidiems, nes, pavyzdžiui, „bazuka“, kainuojanti net 80 tūkst. kreditų, žaidime gali iššauti vos vieną kartą. Tad taip, su ja galite iš vieno šūvio nugalėti net ir stipresnį priešą ar bosą, bet žinokite, kad tas vienas šūvis jums atsieis 80 tūkst. žaidimo pasaulio pinigų.
Ar geresnis už originalą?
Kalbant apskritai, žaidžiant „Resident Evil 4“ perdirbinį, apima ir kiek keistas jausmas. Konkrečiai jo panašumas ar perimti dalykai nebe iš originaliojo, bet kitų, jau naujesnių „Resident Evil“ žaidimų. Ypatingai atmintyje kirba pats naujausias – „Village“.
Ir tai gana paradoksalu, nes pats „Village“, pradėjus lyginti, atrodo, labai norėjo būti panašus į originalųjį „Resident Evil 4“ bei tam tikri panašūs sprendimai buvo daromi specialiai, bet pastarojo perdirbinyje tikrai juntama ne tik originalaus „Resident Evil 4“ įtaka, bet ir „Village“ ar kitų modernių siaubo-veiksmo žaidimų.
Iš esmės tai dalykas, kuris gali šiek tiek nuliūdinti originalo gerbėjus, bet naujiems žaidėjams jaustis neturėtų, tačiau tuomet atsiranda dilema – ar nežaidusiems žaidėjams geriau siūlyti žaisti šiandien tikrai prasčiau atrodantį originalųjį „Resident Evil 4“ ar grafiškai ir stilistiškai neabejotinai pažengusį perdirbinį? Šis klausimas tiek sudėtingas, kad į jį sau geriausiai atsakys tik kiekvienas žaidėjas, rinkdamasis pagal asmenines preferencijas ar smalsumą.
Apibendrinti „Resident Evil 4“ perdirbinį galima ir vienu sakiniu – tai yra vieno geriausių kada nors sukurtų kompiuterinių žaidimų perdirbinys ir jis, jei kalbėti bendrai, tikrai pavyko, todėl jį išbandyti verta visiems.
Na, o kiti aspektai, pavyzdžiui, grafika, pasikeitęs vizualinis stilius ar pakeista kai kurių personažų išvaizda – kiekvieno skonio reikalas. Atsargiausiai šį perdirbinį, visgi, reikėtų rinktis ištikimiausiems originalo gerbėjams.
Kuo daugiau kartų žaidėte originaliąją dalį ir kuo labiau ją mėgstate – tuo didesnė rizika, kad „Resident Evil 4“ perdirbinys jūsų nesužavės ar nenustebins. Bet kūrėjams „Capcom“ tiek už rinkai rodomą kokybiškų perdirbinių pavyzdį, tiek už nebijojimą eksperimentuoti su jais, tikrai norisi skirti daug ir pelnytų pagyrų.
