Kitaip tariant, pastangų per žiniasklaidą didinti visuomenės politinį aktyvumą daug, o rezultatas – tik „gyvybinių funkcijų palaikymas“. Tad (eilinį kartą) kyla klausimas: o gal padėtį bent kiek pastebimiau pagerintų elektroninis balsavimas?
Žvelgiant į stipriausius pionierius šioje srityje, atsakymas, atrodo, savaime peršasi: 2014 metų Europos parlamento rinkimuose Estijoje ir 2015 metų Estijos parlamento rinkimuose daugiau nei 30 proc. balsų buvo pateikta per elektronines sistemas. Tiesa, bendras rinkėjų aktyvumas per Europos Parlamento rinkimus yra nuviliantis – 36,5 proc., nors rinkimų į vietinį parlamentą aktyvumas yra pavydėtinas – 64,2 proc.
O gal padėtį bent kiek pastebimiau pagerintų elektroninis balsavimas?
Taavi Kotka, Estijoje atsakingas už viską, kas susiję su e.vyriausybe, prieš metus tvirtino, kad elektroninių paslaugų diegimo sparta yra tas veiksnys, dėl kurios jo šalis pralenkė mūsiškę: elektroninės paslaugos taupo žmonių laiką. Ir būtent elektroninį balsavimą vadina priežastimi, dėl kurios balsuotojų aktyvumas Estijoje, skirtingai nei kitose demokratinėse valstybėse, nepasiduoda nuolatinio mažėjimo tendencijai.
Kad Estija lenkia Lietuvą teikiant elektronines vyriausybės paslaugas, akivaizdžiai rodo ir Jungtinių Tautų e.vyriausybių apžvalga. Naujausiais 2016 metų duomenimis, Estija pasaulyje pagal e.vyriausybės raidos indeksą užima 13 poziciją. Lietuva – 23. Palyginimui, toje pačioje 2014 metų ataskaitoje Estija buvo 15 vietoje, Lietuva – 29. Tad galime bent jau guostis, kad nors ir atsiliekame, bet atsilikimas mažėja.
Bet ar tikrai elektroninis balsavimas yra panacėja?
Bet ar tikrai elektroninis balsavimas yra panacėja? Elektroninį balsavimą vienokia ar kitokia forma yra išbandžiusios daugiau nei dešimt pasaulio valstybių, bet didesnioji jų dalis į balsavimo kabinas pastatydavo kompiuterius su lietimui jautriais ekranais ir pagrindinės interneto siūlomos naudos – galimybės balsuoti neišėjus iš namų – nesiūlė. Tokia privilegija iki šiol yra išskirtinai estiška inovacija, kol kas plačiai neprigijusi jokioje kitoje pasaulio valstybėje (keliuose Šveicarijoje kantonuose taip pat siūlomas balsavimas internetu, tačiau tai yra daugiau bandomieji projektai).
Tiesa, balsavimas internetu kol kas po visą pasaulį neišplito ne dėl to, kad niekas nebandė – žurnalistai arba programišiai nesunkiai atskleisdavo tokių sistemų trūkumus. Tai jie sugebėdavo nubalsuoti po kelis kartus už skirtingus asmenis, tai kompiuteriniais virusais sugebėdavo pakeisti balsavimo rezultatus, tai kai kurie balsai prapuldavo (Suomijoje po nesėkmingų elektroninių balsavimų kabinose su kompiuteriais dėl prapuolusių balsų 2009 metais kai kuriose savivaldybėse teko pakartoti rinkimus, antrą kartą naudojant popierinius biuletenius). Užmačių balsuoti internetu (bent laikinai) atsisakė norvegai, kanadiečiai, latviai...
Net ir Estijos balsavimo sistema nėra ideali. 2014 m. Mičigano universiteto mokslininkai, atlikę jos analizę, paskelbė, jog esama daug būdų, kuriais nedraugiškų valstybių „kibernetiniai kariai“, pažangūs interneto nusikaltėliai ar nesąžiningi priėjimą prie balsavimo sistemos turintys darbuotojai gali sėkmingai atakuoti Estijos internetinio balsavimo sistemą. O po tokios atakos balsavimo rezultatai gali pasikeisti neatpažįstamai, gali būti apskritai nutraukti rinkimai arba mestas abejonės šešėlis ant rezultatų tikrumo. Tad mokslininkai ir Estijai rekomendavo grįžti prie tradicinio balsavimo.
Ietys dėl elektroninio balsavimo jau ne pirmus metus laužomos ir Lietuvoje. Balsavimo internetu įstatymo projektai teisingumo ministro Juozo Bernatonio iniciatyva buvo ruošiami, atmetinėjami ir vėl ruošiami – ministras vylėsi, kad 2019 metais internetu jau galėsime rinkti prezidentą ir europarlamentarus.
Lūžinėjančios VRK kompiuterinės sistemos
Internetinio balsavimo priešininkai po pastarojo sekmadienio gavo puikų ginklą savo pozicijoms ginti: Vyriausiosios rinkimų komisijos kompiuterinės sistemos buvo turbūt pagrindinis ir rinkėjų, ir politikų, ir žiniasklaidos kritikos taikinys – tai lūžinėja ir lėtina balsavimo procesą (nes dalį kompiuterių darbo reikia atlikti rankomis), tai leidžia pamatyti ir atsispausdinti kitų, nepažįstamų asmenų rinkėjų korteles su vardais ir adresais. Tad jeigu dabar, sukišę 5 mln. eurų, gauname lūžinėjančią ir skylėtą balsavimo sistemą, kas nutiks, jeigu dar bus bandoma suteikti ir teisę balsuoti internetu?
Jeigu dabar, sukišę 5 mln. eurų, gauname lūžinėjančią ir skylėtą balsavimo sistemą, kas nutiks, jeigu dar bus bandoma suteikti ir teisę balsuoti internetu?
Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktoriaus pavaduotojo Ryčio Kalinausko manymu, tokie atvejai, kai rinkimų organizavimo sistema veikia nepatikimai, visuomenės pasitikėjimo bendru internetinio balsavimo klausimu neprideda.
„Tačiau manau, kad tai yra atskiras atvejis, kuris neparodo bendros tendencijos, kad valstybė iš principo negebėtų tvarkyti svarbių informacinių sistemų su svarbiais duomenimis, tą daryti saugiai, tvarkingai, todėl nebūčiau linkęs pagal tą vieną atvejį sakyti, kad nebegalime kalbėti apie balsavimą internetu“, – sakė R.Kalinauskas.
Jo teigimu, tai, kad balsavimo internetu sistemą sukurti iš esmės galima, puikiai iliustruoja Estijos pavyzdys – tereikia politinės valios priimti reikiamas įstatymo pataisas.
Kibernetinis saugumas – besikeičiantis dalykas
„O saugumas yra nuolat besikeičiantis dalykas. Net jeigu Estijoje kažkada buvo nustatytos tam tikros saugumo spragos, negalima sakyti, kad sistema yra iš principo nesaugi. Spragos buvo užtaisytos, buvo imtasi tinkamų priemonių, kad ateity jos nepasikartotų, – aiškina R.Kalinauskas. – Saugumas yra gyvas dalykas – atsiranda nauji būdai apeiti saugumo priemones, atsiranda naujos priemonės, apsaugančios nuo naujų apėjimo būdų.
Tai yra procesas, kurį reikia vykdyti atsakingai, o kai pakankama atsakingumo ir kompetencijos, manau, saugumą galima užtikrinti. Juk ir internetine bankininkyste kasdien naudojamės, ir kitus gyvenimo klausimus kasdien vis daugiau ir daugiau sprendžiame elektroninėje erdvėje, tai bendra tendencija yra tokia, kad elektronine erdve pasitikime.
Visur yra tikimybė, kad bus kažkokia saugumo spraga. Bet jeigu tai būtų priežastis nesinaudoti kažkokiais elektroniniais sprendimais, reikėtų atsisakyti ir elektroninės bankininkystės, ir elektroninės prekybos, ir panašiai“.
Gal norint padidinti balsuojančiųjų skaičių alus ir skalbimo milteliai po vieną centą visgi būtų efektyviau?
Ar verta rengti balsavimą internetu?
Bet netgi jeigu balsavimo sistemos saugumo klausimą iš principo išspręsti galima, lieka klausimas: o ar verta? Juk pagrindinis tokios inovacijos tikslas – padidinti balsuojančiųjų skaičių.
Prieš pusantrų metų atliktoje studijoje „Balsavimas internetu: užsienio valstybių patirtis ir perspektyvos Lietuvoje“ rašoma: „Pažymėtina, kad bandomųjų balsavimo internetu projektų Norvegijoje ir balsavimo internetu Estijoje patirtis neparodė tiesioginio ryšio tarp balsavimo internetu įdiegimo ir rinkėjų aktyvumo padidėjimo“, tad aiškaus rinkėjų aktyvumo padidėjimo dėl papildomos balsavimo galimybės nesitikima: „nėra aiškių prielaidų teigti, jog bendras rinkėjų aktyvumas turėtų išaugti dėl balsavimo internetu įdiegimo, tačiau yra tikimybė, kad išaugtų jaunesnių, iki 34 metų amžiaus, rinkėjų aktyvumas ir dalis paprastai dalyvaujančių rinkimuose šios rinkėjų grupės atstovų pasirinktų balsavimo internetu būdą vietoje šiuo metu esančių tradicinių balsavimo metodų“.
Elektroninio balsavimo iniciatyva yra populiarus punktas partijų rinkimų programose – visi nori atrodyti šiuolaikiški.
Elektroninio balsavimo iniciatyva yra populiarus punktas partijų rinkimų programose – visi nori atrodyti šiuolaikiški, o prieš rinkimus pati rinkimų tema yra labai aktuali.
Bet prie balsadėžių juk einame ne kiekvieną savaitgalį – įvertinus Seimo, prezidento, savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimus būna vidutiniškai vos vienas kartas per metus (jeigu būtinas pakartotinis rinkimų turas – du kartai), kai galimybę išreikšti savo politinę valią turi visi piliečiai (nors kiekvieno tokio valios išreiškimo poveikis yra labai jau ilgalaikis). Rizikuoju būti apšauktas nepažangiu ir technologiškai neišprususiu, bet gal norint padidinti balsuojančiųjų skaičių alus, šokoladas ir skalbimo milteliai po vieną centą visgi būtų efektyviau?
