Rugpjūčio 25-26 d. bandymuose dalyvavo Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų kovinių narų tarnyba ir Lietuvos Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas P11 „Žemaitis“ su taktine užduočių valdymo sistema (TUVS), į kurią buvo integruota projekto įranga – italų kompanijos „Leonardo“ nuotoliniu būdu pilotuojamo orlaivio valdymo konsolė bei reikalinga ryšių įranga. Įrangos integravimą atliko projekto partneriai – Baltijos pažangių technologijų institutas (BPTI).
Patrulinis laivas P11 „Žemaitis“ kartu su Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos kariniais laivais bei 12 įvairių bepiločių jūrinių sistemų įgyvendino du demonstracijų scenarijus: greitaeigio pavojingo antvandeninio objekto veiklos užkardymas ir povandeninės grėsmės neutralizavimas. Jų metu siekta pademonstruoti, kaip skirtingų projekto partnerių sukurtos autonominės ir nuotoliniu būdu pilotuojamos sistemos, veikdamos kartu ore, ant vandens ir po vandeniu, gali pagerinti jūrinės aplinkos suvokimą, perduodamos informaciją jūroje ir krante esančioms vadavietėms, bei padėti suvaldyti iškilusias grėsmes.
Demonstracijų metu bepilotės sistemos turėjo patruliuoti, aptikti ir atpažinti grėsmes, pasitelkdamos informaciją, gaunamą iš radarų, regimosios šviesos ir infraraudonųjų spindulių vaizdo sistemų bei kitų jutiklių. Dalis bepiločių sistemų buvo naudojamos ne tik grėsmių aptikimui, bet ir jų perėmimui ir atgrasymui. Įgyvendinant pirmąjį scenarijų, buvo vykdomas keleto bepiločių greitaeigių pavojingų antvandeninių objektų stebėjimas, užkardymas ir neutralizavimas, įvairiose operacijos fazėse panaudojant visų tipų bepilotes sistemas bei kovinių narų tarnybos komandą.
Įgyvendinant antrąjį scenarijų, bepilotės sistemos buvo naudojamos aptinkant ir atpažįstant povandenines grėsmes, tokias kaip priešiškų pajėgų povandeninių laivų veikimas minuojant jūrinėmis minomis ar improvizuotais sprogstamaisiais užtaisais, taip pat priešiškų specialiųjų pajėgų įsiveržimas į draugišką pakrantę.
Visa bepiločių sistemų realiu laiku gaunama informacija buvo siunčiama į laivus ir projekto Jūrinių operacijų centrą, įsikūrusį Europos gynybos fondo patalpose Briuselyje. Tikimasi, kad Baltijos jūroje įvykę bandymai leis pagerinti operacijų vykdymą, suteiks galimybę efektyviau naudoti išteklius, integruoti skirtingus duomenis ir jų pagrindu vertinti situaciją bei priimti sprendimus taktiniu ir operaciniu lygmeniu.
Demonstracija Baltijos jūroje suteikė vertingos patirties ir Lietuvos kariuomenės Karinėms jūrų pajėgoms.
„Patrulinio laivo P11 „Žemaitis“ įgula turėjo galimybę susipažinti, kaip TUVS įdiegus bepilotės sistemos papildinį, išsiplečia objektų aptikimo ir stebėjimo galimybės, o kovinių narų tarnybos komanda vykdydama operacijas gali realiu laiku sekti situacijos vystymąsi iš oro. Šis projektas taip pat padėjo iš arti susipažinti su Europos bepiločių sistemų gamintojų rinkos tendencijomis, o tai neabejotinai pasitarnaus vystant naujo Karinių jūrų pajėgų laivo projektą artimoje ateityje“, – teigia Karinių jūrų pajėgų projekto vadovas kmdr. ltn. Remigijus Zabiela
BPTI komanda „Ocean 2020” projekte kuria bepiločių orlaivių operatoriams skirtus papildytos realybės sprendimus, kuriuos planuojama diegti ateities bepiločių valdymo sistemose. Siekiama, kad vartotojo sąsaja taptų kuo intuityvesnė ir būtų išnaudojamos visos šiuolaikinių technologijų teikiamos galimybės, leidžiančios vienam operatoriui valdyti keletą bepiločių aparatų vienu metu.
Pasak BPTI direktoriaus dr. Tomo Žalandausko, dalyvavimas tokiuose projektuose parodo vis dar per menkai išnaudojamą Lietuvos mokslininkų ir inžinierių potencialą gynybos srityje. „Ocean2020” yra jūrinių karinių inovacijų pionierius, tad būdami projekto partneriai nuo pat pradžių turime galimybę įsitraukti į bendrą Europos ateities gynybos sistemų vystymą bei kaupti kritines technologines kompetencijas. Taip iš technologijų vartotojų tampame jų vystytojais, o glaudesnė Lietuvos integracija su sąjungininkų karine pramone neabejotinai prisideda ir prie didesnio mūsų šalies saugumo“, – pabrėžia dr. T.Žalandauskas.
„Ocean 2020“ yra vienas pirmųjų projektų, finansuojamų pagal Europos Sąjungos Parengiamųjų veiksmų gynybos tyrimų srityje programą. Projektą nuo 2018 m. įgyvendina 43 partnerių konsorciumas iš 15 Europos valstybių, jam skirtas 35,48 mln. Eur finansavimas. Lietuvos atstovai projekte – Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos ir Baltijos pažangių technologijų institutas
