Į redakciją paskambinęs vyras teigė nukentėjęs dėl to, kad savo problemą sprendė, kaip jam pačiam pasirodė, tinkamiausiu būdu – pagalbos kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (VDAI).
Brukalus siuntė klubas „Men's Factory“
Mariui ilgą laiką ramybės nedavė telefoniniai brukalų siuntinėtojai – homoseksualios orientacijos žmones kviečiantis klubas „Men's Factory“, vėliau tapęs „Gay Sauna“, tačiau veiklą vykdęs tose pačiose patalpose (nepasikeitė ir įstaigos kontaktinis telefono numeris).
Žinučių siuntėjas, nežinia iš kur gavęs jo numerį (Mariaus teigimu, vyrai jo nedomina, tame klube jis nė karto nesilankė, jų veikla visiškai nesidomi ir į jokias šio klubo ar panašias anketas savo numerio nėra įrašinėjęs), į Mariaus telefoną iš pradžių siųsdavo po žinutę maždaug kartą per mėnesį. Paprašius liautis žinutės padažnėjo iki vienos per savaitę. Po dar vieno prašymo nustoti siuntinėti žinutes reklaminis šiukšlinimas ir erzinimas padažnėjo iki kelių žinučių per dieną. Be to, ir reklaminių žinučių siuntėjo numeris keitėsi kas kelis mėnesius.
Mariaus teigimu, vyrai jo nedomina, tame klube jis nė karto nesilankė, jų veikla visiškai nesidomi ir į jokias šio klubo ar panašias anketas savo numerio nėra įrašinėjęs.
Žinučių turinys Mariui pasirodė toks vulgarus, kad jeigu jos būtų siuntinėjamos paaugliams, galima būtų pagalvoti ir apie baudžiamąją bylą dėl nepilnamečių tvirkinimo.
Norėdamas atsikratyti į telefoną lendančių šlykštynių, Marius išbandė viską – net blokavo numerį ir vidinėmis išmaniojo telefono funkcijomis, ir atsisiunčiamomis programėlėmis (jos nepadėjo – Marius teigė, kad galimai pristigo techninių žinių).
Kreipėsi pagalbos į VDAI
Nepavykus jis kreipėsi pagalbos į savo mobiliojo ryšio operatorių, prašydamas užblokuoti ryšius su ramybės neduodančiu numeriu – operatorius atsakė, kad to padaryti negali. Tą draudžia teisės aktai.
Tad Marius praėjusių metų rudenį kreipėsi į VDAI, prašydamas užtikrinti, kad jo asmeninė informacija – telefono numeris – nebūtų naudojama nepageidaujamų reklamų siuntinėjimui.
Institucija darbo ėmėsi, tačiau rezultatas buvo toli gražu ne toks, kokio Marius tikėjosi – jis susilaukė anonimo skambučio, kurio metu į jį buvo kreiptasi vardu, vyras buvo išdėtas į šuns dienas ir sulaukė grasinimų už tai, kad skundžiasi dėl „Men's Factory“ taikomos veiklos praktikos.
Blokuoti brukalų siuntėjų negali, tik perspėja
VDAI Informacijos ir technologijų skyriaus vyr. specialistas Valdas Šulinskas 15min paaiškino, kad nors jo atstovaujama institucija neturi galios blokuoti žinučių siuntinėjimą tam tikrais numeriais, ji siuntinėtojui gali pateikti nurodymą nebesiųsti žinučių konkrečiu numeriu, kuris priklauso skundą pateikusiam asmeniui.
„Skundo nagrinėjimo procedūra nėra anoniminė. Kadangi Inspekcijos prižiūrima sritis yra labai specifinė – asmens duomenų tvarkymas, gavus konkretaus asmens skundą procedūra pradedama tik dėl konkretaus asmens duomenų tvarkymo.
Skundo nagrinėjimo procedūra paprastai yra rašytinė, skundžiamam asmeniui formuluojami konkretūs, su skundą pateikusiu duomenų subjektu susiję klausimai.
Skundo metu aiškinamasi asmens duomenų gavimo šaltiniai (pvz., galbūt žmogus pildė kokią nors anketą ir apie tai pamiršo ar pan.), klausiama, ar žmogus nebuvo siuntėjo klientas (tai yra reikšminga, nes klientui teisės aktai suteikia teisę siųsti reklamines SMS neturint išankstinio sutikimo, kol asmuo neišreiškia prieštaravimo gauti tokio pobūdžio SMS).
Taip pat aiškinamasi, ar žmogus kreipėsi į siuntėją, gavęs nepageidaujamą SMS, ir jei taip, kodėl po tokio kreipimosi SMS toliau buvo siunčiamos. Taigi išnagrinėti skundą dėl konkretaus duomenų subjekto asmens duomenų, nenurodžius skundžiamam duomenų valdytojui skundą pateikusio asmens duomenų (vardo, pavardės, šiuo atveju ir telefono numerio), nėra galimybės“, – rašė V.Šulinskas.
Baudos už nepageidaujamus brukalus – milžiniškos
Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo 13 straipsnyje rašoma:
1. Reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu ar jo prašymu.
2. Draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas.
Už šio straipsnio nuostatų pažeidimą reklamos siuntėjui gali būti skiriama bauda nuo 289 iki 8688 eurų. Šio straipsnio pažeidimus nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
„Praktikoje išbandyta – veikia!“, – redakcijai rašė kitas 15min skaitytojas, pasidalinęs savo reklamos blokavimo patirtimi.
Paprasčiausia – blokuoti telefone
Kadangi skundo teikėjo reikalavimo tokioje situacijoje niekaip neįmanoma įvykdyti skundo adresatui neatskleidžiant besiskundžiančiojo telefono numerio, savo privatumu ir nervine ramybe susirūpinusiems skaitytojams rekomenduojama panašias problemas spręsti paprasčiau – išmaniuosiuose telefonuose lengvai atliekamas skambintojo numerio blokavimas.
Daugelyje „Android“ telefonų, kurių vartotojo sąsaja nėra kaip nors netipiškai modifikuota gamintojo, tai galima padaryti atsidarius skambintojo arba žinutės siuntėjo kontaktą ryšių žurnale (šie kontaktai patenka į atskirus sąrašus, tad ir blokuoti juos gali tekti atskirai). Atsidarius kontakto informacijos langą dešiniame viršutiniame ekrano kampe turėtumėte rasti meniu, kuriame vienas iš punktų – blokuoti kontaktą.
„iPhone“ telefonuose procedūra yra beveik tokia pati – ryšių žurnale surasti skambintoją; susirasti apibrauktą piktogramą su apibraukta raidele „i“; pasiūlymą blokuoti kontaktą rasite įrašo informacijos apačioje.
Pasirinkus tokį kontakto blokavimo būdą, nepageidaujamos informacijos siuntinėtojas nebus apie tai įspėjamas, o jeigu bandys pasiekti jus skambučiu, bus informuojamas, kad numeris užimtas.
Su „Gay Sauna“ 15min bandė susisiekti mobiliuoju telefonu. Buvo pateikti klausimai: kaip jų reklaminių žinučių siuntinėjimo duomenų bazėje atsirado Mariaus telefonas, kodėl jis nebuvo pašalintas paprašius tai padaryti ir dėl ko tokiu būdu – skambinimu ir koneveikimu – buvo reaguota į asmens norą nebegauti nemalonių reklaminių žinučių į pagalbą pasitelkus valstybines įstaigas. Kol kas atsakymų į šiuos klausimus redakcija negavo.
