Dar 2010 metais B.Obama nurodė tikslą – žmonių į Marsą nusiųsti iki 2030 metų. Jis sakė, kad kitu žingsniu bus mėginama „pasiekti erdvę už Žemės orbitos ribų“.
Jis nurodė, kad Jungtinėse Valstijose bendradarbiaujama rengiant misijas, kurios padės suprasti, kiek ilgai žmonės galėtų gyventi „toli nuo Žemės“.
CNN tinklalapio komentarų skiltyje B.Obama parašė, kad keliamas toks galutinis tikslas – kad žmogus galėtų likti Marse „ilgesnį laiko tarpą“.
Tiesa, prezidentas nenagrinėja, kiek tai kainuos, ar kaip JAV už tai užmokės, bet jis pažymi, kad prireiks ilgų kantrybės, bandymų ir mokymosi metų.
JAV prezidentas pateikė šiek tiek detalių, kaip rengiamasi misijoms į tolimąjį kosmosą, pirmiausia – Tarptautinėje kosmoso stotyje.
„Mes iškėlėme aiškų tikslą, svarbų naujajam Amerikos istorijos kosmose skyriui: žmonių siuntimui į Marsą iki 2030-ųjų ir jų sugrąžinimui saugiai į Žemę, o galutinė svajonė – kurią nors dieną liktų jie ten ilgesnį laiką“, – parašė jis CNC tinklalapyje.
„Jaudindamasis pranešu, kad mes dirbame su mūsų komerciniais partneriais, statydami naujas buveines, kurios galėtų atlaikyti ilgas astronautų keliones į tolimąjį kosmosą“, – pridūrė jis.
„Šios misijos išmokys mus, kaip žmogus galėtų gyventi toli nuo Žemės – to mums reikės ilgoje kelionėje į Marsą“, – pažymėjo B.Obama.
Prezidentas pareklamavo numatomą didelę mokslininkų,inžinierių, išradėjų ir studentų konferenciją, kuri vyks vėliau šią savaitę Pitsburge, Pensilvanijos valstijoje. B.Obama pavadina ją galimybe „pasvajoti apie tai kaip daryti pažangą ir rasti naujas (pažinimo) ribas“.
Rugpjūtį NASA paskelbė, kad šešios bendrovės atrinktos darbui su tolimojo kosmoso buveinėmis; joms per ateinančius dvejus metus bus skirta iš viso 65 mln. JAV dolerių.
Minėtos bendrovės yra šios: „Bigelow Aerospace“, „Boeing“, „Lockheed Martin“, „Orbital ATK“, „Sierra Nevada Corporation“ ir „NanoRacks“.
Tas buveines, gyvenamus būstus, galima įrengti planetos paviršiuje, jose taip pat galės glaustis erdvėlaiviu keliaujantys astronautai.
Taip pat svarbu, kad ilgose kosminėse kelionėse astronautams pakaktų maisto ir vandens – tai logistinė problema, kuri dar mažai tyrinėta, norint išsiaiškinti, kaip ši sistema veiktų.
„Nukakus ten būtų padarytas milžiniškas šuolis, – parašė B.Obama, netiesiogiai primindamas 1969-ųjų liepos 21-ąją astronauto Neilo Armstrongo Mėnulyje pasakytus žodžius: „Tai mažas žingsnelis žmogui, tačiau milžiniškas šuolis žmonijai“ („That's one small step for man, one giant leap for mankind.“).
„Tačiau pirmieji, maži žingsneliai žengiami, kai mūsų studentai – Marso karta – kasdien eina į mokyklą“, – pažymėjo B.Obama.
Antrasis B.Obamos plano elementas – paskatinti komercines bendroves naudotis Tarptautine komos stotimi (TKS), kuri skrieja aplink Žemę neaukšta orbita, apie 250 km nuo planetos paviršiaus.
Neseniai TKS įmontuotas kombinuotas švartavimosi įtaisas, kuris leis kitų bendrovių laivams jungtis prie stoties; šio pasaulinio bendradarbiavimo narės yra JAV, Rusija, Europa, Japonija ir Kanada.
NASA šiuo metu jau kuria galingą raketinę sistemą „Space Launch System“ (SLS) ir tolimojo kosmoso kapsulę „Orion“.
Pirmasis SLS paleidimas į kosmosą, be žmogaus, planuojamas 2018 metais.
Į erdvę už Mėnulio, bet ne toliau Marso, žmones išsiųsti JAV planuoja trečiajame šio amžiaus dešimtmetyje.
