Moksliniame žurnale „The Lancet Planetary Health Journal“ teigiama, kad toks mirčių skaičius viršys šiandienos lygį apie 50 kartų. Svarbiausia mirčių priežastimi bus karščio bangos, atsakingos už 99 proc. ekstremalaus oro atimtų gyvybių – didžiausias mirtingumas gresia pietinei Europai.
Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centro mokslininkai paskaičiavo, kokie rezultatai lauktų, jei nieko nebūtų daroma tam, kad stipriai sumažintume šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei nebūtų bandoma užkirsti kelio ekstremaliems klimato reiškiniams.
Tokiu atveju tarp 2071-ųjų ir 2100-ųjų dėl ekstremalių oro reiškinių kasmet žūtų apie 152 tūkst. Europos gyventojų, lyginant su 3 tūkstančiais mirčių tarp 1981-ųjų ir 2010-ųjų. Du iš trijų gyventojų būtų nukentėję nuo stichinių nelaimių, lyginant su vienu iš dvidešimties, nukentėjusiu nuo jų XXI a. pradžioje. Mokslininkai taip pat prognozuoja ryškų žuvusiųjų dėl staigių pakrančių patvinimų – nuo šešių žūčių šio amžiaus pradžioje iki 233 nusineštų gyvybių amžiaus pabaigoje.
Tyrimo metu mokslininkai nagrinėjo septynias pavojingiausias stichines nelaimes – karščio ir šalčio bangas, gaisrus, sausras, upių bei jūros potvynius ir vėjo audras – 28 Europos Sąjungos valstybėse bei Šveicarijoje, Norvegijoje ir Islandijoje.
Tyrėjų komanda išanalizavo duomenis iš 1981–2010 m. laikotarpio – taip nustatė pažeidžiamiausias populiacijos grupes bei sujungė šiuos duomenis su prognozėmis, kaip judės klimato kaitos procesas ir kaip Europoje keisis gyventojų populiacijos bei kaip jos judės.
Mokslininkai pasirinko gana niūrų scenarijų, pagal kurį šiltnamio efektą sukeliančių dujų į atmosferą bus išmesta tiek, kad vidutinė pasaulio temperatūra amžiaus pabaigoje pakils trimis laipsniais Celsijaus lyginant su 1990-ųjų temperatūromis.
„Klimato kaita yra viena didžiausių globalinių grėsmių žmonių sveikatai dvidešimt pirmame amžiuje. Visuomenei keliamas pavojus tik didės dėl atmosferinių stichinių nelaimių“, – sakė vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų Giovanni Forzieri. Pasak jo, jei su klimato kaitos priežastimis bus kovojama vangiai, amžiaus pabaigoje apie 350 mln. europiečių patirs riziką nukentėti nuo ekstremalių oro reiškinių.
Tiesa, Pietų Korėjos mokslininkai iš Nacionalinio Seulo universiteto įspėjo, kad šio tyrimo išvados gali pervertinti klimato kaitos įtaką. Pasak jų, žmonės linkę adaptuotis prie kintančių sąlygų, todėl su laiku jie tampa vis mažiau pažeidžiami dėl pasiekto progreso medicinos technologijų, oro vėsinimo, šilumą sulaikančių medžiagų srityse.
