Apie šį incidentą pirmą kartą viešai buvo paskelbta tik spalio 16 d., NASA Tarptautinės kosminės stoties (TKS) patariamojo komiteto susirinkime. Šis ir keletas kitų įvykių privertė suabejoti rusiško kosminio transporto patikimumu bei saugumu.
Sagtis trenkėsi į suvirinimo siūlę, dėl ko įvyko slėgio praradimas – dalis oro išbėgo iš kapsulės
Komiteto susirinkime jo pirmininkas, buvęs astronautas Thomasas Staffordas sakė, kad incidentas įvyko tada, kai maždaug 8 km aukštyje virš Kazachstano stepės išsiskleidė pagrindinis „Soyuz“ parašiutas. Į kapsulę trenkėsi parašiuto sistemos sagtis.
„Sagtis trenkėsi į suvirinimo siūlę, dėl ko įvyko slėgio praradimas – dalis oro išbėgo iš kapsulės“, – sakė astronautas.
T.Staffordas nekonkretizavo, kurios misijos metu nutiko šis įvykis, tik nurodė, kad tai įvyko šių metų balandį. Vienintelė „Soyuz“ kapsulė, į Žemę grįžusi tą mėnesį, buvo „Soyuz MS-02“, nusileidusi balandžio 10 d. ir į Žemę pargabenusi astronautą Shane'ą Kimbrough bei Rusijos kosmonautus Sergejų Ryžkovą bei Andrejų Borisenką, kurie TKS dirbo beveik pusmetį.
NASA atstovas spaudai Gary Jordanas spalio 17 d. patvirtino, kad incidentas iš tiesų įvyko per „Soyuz MS-02“ nusileidimą. Jis papildomus su šiuo įvykiu susijusius klausimus nukreipė į Rusijos valstybinę kosmoso korporaciją „Roskosmos“, kuri iki šiol viešai apie kapsulės dehermeticaziją nekalbėjo.
Dalinis slėgio praradimas grėsmės įgulai nesukėlė, sakė T.Staffordas. Kapsulei nusileidus į 5 km aukštį paprastai atsidaro vožtuvas, kuris į kapsulės vidų įleidžia išorės orą. Be to, „Soyuz“ nusileidimo protokole numatyta, kad viduje esantys žmonės saugumo sumetimais privalo dėvėti slėgį palaikančius kostiumus.
Kadangi įgula buvo su kostiumais, slėgio sumažėjimas kapsulėje jiems grėsmės nesukėlė
„Kadangi įgula buvo su kostiumais, slėgio sumažėjimas kapsulėje jiems grėsmės nesukėlė“, – sakė T.Staffordas, pridūręs, kad apie incidentą sužinota pagal kapsulės viduje sumontuotų jutiklių pateiktą informaciją.
Birželį T.Staffordo vadovaujamas komitetas buvo susitikęs su analogiškas funkcijas Rusijoje atliekančiu komitetu – anot amerikiečio, tuo metu Rusijos atstovai manė, kad sagtis į kasulės korpusą trenktis galėjo dėl to, kaip buvo suvyniotas parašiutas, galbūt įtakos turėjo ir kampas, kuriuo kapsulė leidosi.
T.Staffordas teigė, kad nė viename ankstesniame „Soyuz“ nusileidime panašių incidentų neužfiksuota. „Buvo atliktas anomalijos įvertinimo darbas ir imtasi priemonių užtikrinti, kad ateityje tai nebepasikartotų“, – sakė buvęs astronautas.
Ir nors tai buvo santykinai smulkus bei sėkmingai pasibaigęs incidentas, per keletą pastarųjų metų, kuomet Rusijos kosminiai aparatai aptarnauja TKS, jis buvo toli gražu ne pirmas. Praėjusį gruodį buvo prarasta „Progress“ kosminė kapsulė, nes nekorektiškai suveikė raketos-nešėjos viršutinė pakopa. Dar viena „Progress“ kapsulė po nesėkmingo iškėlimo taip ir liko nevaldomai suktis orbitoje nuo 2015 m. balandžio – ji net nebandė jungtis su TKS.
T.Staffordo teigimu, 2016 metų nesėkmės aplinkybių tyrimą apsunkino ir telemetrijos sistemos sutrikimas – ši sistema nesugebėjo užfiksuoti milisekundes trunkančios anomalijos, nutikusios judant dideliu greičiu – iš kart po jos ir įvyko gedimas. „Roskosmos“ po šio įvykio patobulino telemetrijos sistemą, kad ji geriau reaguotų į greitai besivystančius įvykius, o taip pat peržiūrėjo ir patobulino bendrą raketų paleidimo bei kosminių aparatų gamybos kontrolę.
Spalio 12 d. dar vienos „Progress“ kapsulės startas buvo atšauktas paskutinėmis atgalinio skaičiavimo sekundėmis – tokie atvejai yra itin reti TKS aptarnavimo istorijoje. Vėliau NASA skelbė, kad skrydis atšauktas dėl to, jog nuo raketos neatsijungė vieno iš aptarnavimo bokštų elektrinė jungtis, todėl raketa negalėjo persijungti į vidinį energijos vartojimą.
Raketa sėkmingai iškelta po dviejų parų, o krovininė kapsulė su TKS susijungė spalio 16 dieną.
