Ši žinia itin svarbi duris atvėrusiose ir kontaktinį mokymo procesą pradėjusiose mokyklose. Tyrimo rezultatai dar labiau pakurstys ir taip gana audringus debatus apie riziką užsikrėsti ugdymo įstaigose – ne tik vaikams, kurie veikiausiai persirgs lengvesne ligos forma, bet ir vyresnio amžiaus mokytojams ar kitam personalui, galimai patenkančiam į rizikos grupę.
Gydytojai, dirbantys Vašingtono nacionalinėje vaikų ligoninėje (JAV), nustatė, kad užsikrėtusieji vaikai SARS-CoV-2 virusą į aplinką gali skleisti net kelias savaites, nors jiems patiems jokie infekcijos simptomai nepasireiškia. Tai reiškia, kad vaikai be jokių simptomų ar su nestipriais simptomais gali patys to nežinodami susargdinti aplinkinius asmenis.
Kiek anksčiau atlikto tyrimo autoriai – Bostono ligoninės gydytojai – nustatė, kad vaikų ir paauglių organizmuose randamas išskirtinai didelis viruso kūnelių kiekis.
Naujausią tyrimą rugpjūčio 28 d. publikavo mokslinis medicininis žurnalas „JAMA Pediatrics“. Jo autorės buvo Roberta L.DeBiasi ir Meghan Delaney. Tyrime buvo analizuojami duomenys, susiję su 91 vaiku, gydytu 22-ose Pietų Korėjos ligoninėse. „Skirtingai nei JAV sveikatos apsaugos sistemoje, asmenys, kuriems Pietų Korėjoje diagnozuojama COVID-19 liga, lieka ligoninėje tol, kol jie visiškai nuo šios ligos nepasveiksta“, – sakė R.L.DeBiasi.
Anot tyrimo autorių, apie 22 proc. vaikų per visą infekcijos laikotarpį neišsivystė jokie simptomai, dar 20 proc. liga prasidėjo be simptomų, bet šie pasireiškė vėliau, o 58 proc. vaikų tyrimas buvo atliktas dėl to, kad jiems pasireiškė infekcijos simptomai. Tyrime aprašyta, kad laiko trukmė, kai buvo stebimi simptomai, vaikams buvo labai skirtinga – nuo trijų dienų iki trijų savaičių. Penktadalio besimptomių pacientų ir maždaug pusės simptominių pacientų organizmuose viruso kūnelių buvo randama praėjus ir trims savaitėms po pradinio užsikrėtimo, nors tai nėra tiesioginis tų pacientų gebėjimo infekciją perduoti kitiems žmonėms ženklas.
Tyrimo autorės pripažino, kad vaikų vaidmenį skleidžiant koronavirusinę infekciją dar reikės ilgai ir išsamiai aiškintis ir kad jų surinkta informacija gali paskatinti gana aršius ginčus.
Tuo tarpu Bostono medikų tyrimas nustatė, jog jauniausių jų stebėtų pacientų organizmuose susidaro didžiausias viruso kūnelių kiekis. Tyrimui buvo paimti tepinėliai iš 49 vaikų bei jaunuolių iki 21 metų amžiaus nosių bei gerklių. Nustatyta, kad šių žmonių tepinėliuose SARS-CoV-2 viruso koncentracija buvo gerokai didesnė nei suaugusiųjų, kurie dėl COVID-19 buvo gydomi intensyvios terapijos skyriuose.
Anot bostono medikų (jų tyrimą rugpjūčio 19 dieną publikavo žurnalas „The Journal of Pediatrics“), mokslininkai vaikų organizmuose aptiko gerokai mažiau ACE-2 receptorių nei paauglių ar suaugusiųjų organizmuose – manoma, kad šie receptoriai yra savotiški viruso vartai į žmogaus ląsteles.
Apie vaikų ir paauglių vaidmenį skleidžiant koronavirusą nepaliaujamai diskutuojama nuo pat pirmųjų infekcijų registravimo. Vienas dalykas buvo akivaizdus jau seniai: vaikai ir paaugliai tikrai gali užkrėsti kitus žmones. Taip pat akivaizdu, kad infekuoti vaikai bei paaugliai dažniau serga besimptome ar lengva ligos forma. Rečiau pasitaikantis, tačiau taip pat akivaizdus ir liūdnas faktas – kad ir vaikai, ir paaugliai taip pat gali mirti nuo šios infekcijos arba liga gali padaryti jiems ilgą laiką neatitaisomos žalos.
Tai, žinoma, savaime dar nereiškia, kad vaikai ir paaugliai yra ligos „superplatintojai“, lemiantys staigų užkrėtimo atvejų augimą savo aplinkoje. Bet vaikai ir paaugliai – vaikų darželiuose, mokyklose, sporto treniruotėse ar vaikų rateliuose – su kitais žmonėmis gana dažnai bendrauja daugiau nei suaugusieji. Per kelis pastaruosius mėnesius taip pat išaiškėjo, jog jaunimas, lygiai kaip ir suaugusieji, yra linkę ignoruoti sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijas laikytis atstumo tarp žmonių ir specifinių higienos taisyklių, jeigu jiems apie tai nėra nuolat primenama.
Grįžus iš vasaros atostogų, rudenį prasidėjus grįžimo į mokymo įstaigas pramogoms ir vakarėliams naujų užkrėtimų skaičius jau pradeda vėl augti ir veikiausiai dar smarkiai augs. Bet, bent jau Vokietijoje, didesnė dalis naujų užsikrėtusiųjų yra jaunesni pacientai – vidutinis COVID-19 pacientų amžius mažėja.
Bet, nepaisant didesnio nešiojamų viruso kūnelių kiekio ir gebėjimo užkrėsti kitus asmenis net kelias savaites (net tada, kai pats vaikas nejunta jokių simptomų), jauni žmonės gali prisidėti prie infekcijos stabdymo, o ne plitimo.
Darželiai, mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos atveria savo duris kontaktiniam ugdymui ne tik siekiant palengvinti kasdieninę tėvų veiklą, bet ir dėl pačių vaikų gerovės.
Mokslinių tyrimų duomenys ir geroji visuomenės sveikatos praktika rodo, kad apsauginės medicininės kaukės, dėvimos virš burnos ir nosies, atstumų tarp žmonių laikymasis, higienos taisyklės ir ribotos mokymosi grupės gali sumažinti ligos plitimo riziką. Bet daugelyje pasaulio valstybių iki šiol galutinai neapsispręsta, kaip šią gerąją praktiką taikyti, kaip dažnai turėtų būti vedamos kontaktinės ir nuotolinės pamokos.
Norint nustatyti potencialius infekcijos židinius ir išvengti ištisų mokyklų uždarymo, infekcijos vaikams, taip pat ir besimptomiams, turi būti nustatomos labai anksti, o infekuotieji vaikai privalo būti izoliuoti.
Šie tyrimai, be jokios abejonės, taps priežastimi kitaip įvertinti poreikį reguliariai atlikinėti SARS-CoV-2 testavimą mokytojams, taip pat iškels klausimą, ar šio viruso testus reikėtų atlikinėti tik moksleiviams, kuriems pasireiškia ūmus kvėpavimo takų sutrikimas, ar kur kas platesniam besimokančiųjų kiekiui.