– Kokia technologija, skirta žmogaus kūnui, jus labiausiai nustebino per pastaruosius 10 metų?
– Per pastarąjį dešimtmetį buvo pasiekta įspūdinga pažanga protezų kokybės ir tikslumo srityje. Šiuolaikiniai protezai yra pilni jutiklių ir kompiuterinių technologijų, jie veikia daug tiksliau nei ankstesni. Žingsnis po žingsnio artėjame prie istorinio lūžio, kai dirbtinė koja taps geresnė už tą, su kuria gimėme.
– Kokių naujų gebėjimų žmogus gali įgyti per ateinančius 10 metų? Kuriose srityse tikimasi pasiekti persilaužimą?
– Manau, kad netrukus plačiai paplis sveikatos parametrus fiksuojantys ir analizuojantys mikroschemų implantai. Būtent apie tai kalbėsiu ir savo pranešime „Login“ konferencijoje. Kita didžiulį potencialą turinti sritis yra genomika. Praėjusių metų lapkritį žiniasklaidoje nuskambėjo kinų mokslininko He Jiankui pavardė: jis paskelbė, kad Kinijoje jau gimė pirmieji genetiškai modifikuoti vaikai. Ši žinia buvo priimta skeptiškai, tačiau tokia reakcija yra smarkiai pavėluota – nėra jokių abejonių, kad mes įžengiame į naują mūsų rūšies evoliucijos etapą. Mums labai pasisekė, kad gyvename tokiais jaudinančiais ir nenuspėjamais laikais.
– Jūs esate pristatomas kaip bioprogramišių judėjimo aktyvistas, kuris savo kūną naudoja eksperimentams su įvairiomis technologijomis. Ar yra technologija, kurios šiuo metu nesiryžtumėte pritaikyti savo kūnui?
– Dalis mano darbo yra skatinti žmonių mąstysenos pokyčius. Turime įsisąmoninti tai, ką ir taip intuityviai žinome – žmonės yra skirtingi, jie turi skirtingus polinkius ir ambicijas. Pavyzdžiui, jei žmogus neteko rankos, šiandien galima ją pakeisti protezu, o tai yra fantastiškas žmonijos pasiekimas. Bet tuomet užduokime kitą klausimą – kodėl turėčiau apsiriboti dviem rankomis?
Vien todėl, kad gimiau su dviem rankomis, dar nereiškia, kad keturios rankos negali būti geriau. Tai, žinoma, radikalus pavyzdys, bet vis dėlto aš mielai apsvarstyčiau galimybę turėti dar vieną porą gerai veikiančių rankų. Kita vertus, šiuo metu tikrai nesiryžčiau eksperimentuoti su smegenų implantais. Mano nuomone, mokslas šią kūno dalį supranta per menkai, ir jei bandymų metu įvyktų komplikacijų, tai gali baigtis baisiomis pasekmėmis. Tikėtina, kad prireiks dar daug laiko, kol mes iš tikrųjų galėsime tiesiogiai ir saugiai prijungti technologijas prie smegenų.
– Kaip dar bioprogramišių technologijos gali būti panaudotos siekiant pagerinti mūsų gyvenimo kokybę?
– Bioprogramišiai yra didžiulis, įvairialypis ir tarptautinę bendruomenę vienijantis judėjimas. Pagrindinis mūsų uždavinys – pasitelkiant technologijas pagerinti žmonių sveikatą ir fizinę formą, pvz., sekti gyvybinius rodiklius per drabužiuose įdiegtas mikroschemas arba miego kokybę telefono programėlėje. Bioprogramišių kuriamos technologijos siūlo daugybę praktinių sveikatos gerinimo sprendimų, ir aš skatinu visus pasidomėti šia įdomia ir perspektyvia sritimi.
– Ką jūs atsakote kritikams, kurie sako, kad bandote žmones paversti „robotais“?
– Manau, kad daugybė bioprogramišių smarkiai prisideda prie žmonių gerovės. Mes stengiamės, kad technologijos taptų prieinamos ir suprantamos visiems – ne tik ekspertams. Taigi socialinis technologijų aspektas mums lygiai taip pat svarbus kaip ir pačios technologijos. Neteisinga sakyti, kad mes bandome žmones paversti robotais – mes tik padedame jiems suprasti, kokios galimybės slypi žmogaus ir technologijų ryšyje.
