Supratimas, kaip šis procesas veikia, galėtų padėti mokslininkams įvairiose srityse – nuo augalų sveikatos gerinimo iki didesnio derliaus.
„Mes palietėme gysločio augalą švelniu šepetėliu – po to suaktyvėjo tūkstančiai genų ir išsiskyrė streso hormonai“, – sakė biologas Oliveris Van Akenas iš Lundo universiteto Švedijoje.
„Tuomet genetinės atrankos būdu suradome genus, kurie buvo atsakingi už šį procesą“.
Genetinės atrankos metu buvo ieškoma mutavusių augalų formų, kurios įvairiai reaguoja į pakartotinius fizinius prisilietimus. Ankstesni jų anatomijos, ypač šaknų, tyrimai rodė, kad specialūs baltyminiai kanalai reaguoja į ląstelių membranų iškraipymus, palengvindami cheminius signalus, rašo „Science Alert“.
Apie tai, kaip šis procesas veikia kitose augalo dalyse, pavyzdžiui, lapuose, buvo žinoma mažiau. Būta užuominų, kad tokie junginiai, kaip jazmono rūgštis, atlieka lemiamą vaidmenį paverčiant šiuos ankstyvuosius cheminius signalus elgsenos ar augimo pokyčiais, tačiau taip pat buvo daug nežinomųjų.
Tyrėjai pastebėjo šešis atskirus genus, kurie vaidino svarbų vaidmenį reaguojant į prisilietimus: tris signaliniame kelyje, susijusiame su jazmono rūgštimi, ir tris atskirame signaliniame kelyje.
„Mūsų rezultatai išsprendžia mokslinę paslaptį, kuri 30 metų slėpėsi nuo pasaulio molekulinių biologų“, – teigė biologas Essamas Darwishas iš Lundo universiteto.
„Mes nustatėme visiškai naują signalinį kelią, kuris kontroliuoja augalo atsaką į fizinį kontaktą ir prisilietimą.“
Kiekvienas augalo prisilietimas – nuo įpjovimų peiliu, gyvūnų įkandimų iki lietaus srovių – sukelia gynybinį molekulinį atsaką, o šios reakcijos gali būti labai įvairios, rašoma tyrime. Pavyzdžiui, dėl jų augalai gali imti žydėti vėliau.
Idėja pabandyti panaudoti šią reakciją mūsų naudai nėra nauja: mokslininkai jau nagrinėja, kaip kruopščiai valdomas „mechaninis sužeidimas“ gali padėti gauti tvirtesnius pasėlius ir gausesnį derlių.
„Atsižvelgiant į ekstremalias oro sąlygas ir patogenų infekcijas, kurias lemia klimato kaita, labai svarbu rasti naujų būdų, kaip padidinti pasėlių produktyvumą ir atsparumą“, – sakė O.Van Akenas.
