Naudodami specialią filmavimo sistemą, mokslininkai fiksavo situaciją net 2500 metrų gylyje – 1,5 metro virš vandenyno dugno, rašo Phys.org. Kas 30 sekundžių buvo padaroma po vieną nuotrauką, siekiant įvertinti atliekų poveikį gyviems organizmams.
Beveik 70 procentų į vandenyno dugną patekusių šiukšlių turės tam tikrą poveikį jame esantiems gyviems organizmams, – teigė M.Bergmann.
„Arkties vandenynas ilgai buvo traktuojamas kaip nuošaliausia ir labiausiai izoliuota planetos vieta. Deja, šio tyrimo rezultatai paneigia šį faktą. Arkties vandenyne aptiktas šiukšlių kiekis buvo didesnis nei, tarkime, netoli industralizuotos Portugalijos sostinės esančiame vandenyno dugne“, – teigė tyrimui vadovavusi mokslininkė Melannie Bergmann.
Ji išanalizavo tūkstančius nuotraukų, užfiksuotų tarp Grenlandijos ir Norvegijos Spitsbergeno salos, nuo 2002 iki 2011 metų.
M.Bergmann pastebėjo, kad plonėjant ledo paviršiui, suaktyvėjo laivų transportas. Arkties vandenyno ledas anksčiau atlikdavo savotiško barjero funkciją – ypač nuo laivų. „Privačių jachtų nuo 2007-ųjų padaugėjo tris, žvejybinių laivų – net 36 kartus“, – situacijos grėsmingumą apibūdino biologė.