KTU Biomedicininės elektronikos bakalauras Emilis Vitkauskas mano, jog jeigu jo bakalauro darbe analizuoti metodai būtų patvirtinti kliniškai ir pradėti taikyti plačiai, jais būtų galima pakeisti šiuo metu naudojamus kraujospūdžio vertinimo prietaisus.
Manoma, kad Lietuvoje padidėjusį kraujospūdį turi didžioji dalis suaugusių gyventojų, tačiau tik pusė jų tai žino ir tik vienam penktadaliui kraujospūdis yra kontroliuojamas vaistais. Gydytojai rekomenduoja po 35 metų kraujospūdį matuoti kartą per metus.
Gydytojai teigia, jog kraujospūdis yra nepastovus kaip orai, dėl įvairių priežasčių gali greitai padidėti ir greitai sumažėti. Todėl, pasak Emilio, vieno pamatavimo niekaip neužtenka sužinoti, ar kraujospūdis iš tikrųjų padidėjęs.
Studento teigimu, įprastai naktį kraujospūdis sumažėja, o ryte – padidėja. Jei toks kraujospūdžio sumažėjimas nevyksta, tai – taip pat blogas ženklas. Galiausiai, siekiant suvaldyti padidėjusį kraujospūdį, skiriami vaistai, tam reikia parinkti vaistų tipą ir dozę. Todėl kraujospūdį reikia matuoti daug kartų ir dažnai, dieną ir naktį.
Studento bakalauro baigiamojo darbo tema – netiesioginių kraujospūdžio stebėsenos metodų paklaidų vertinimas. Šiame darbe Emilis analizavo, kaip kraujo spaudimas gali būti matuojamas be pripučiamų manžečių ir kokios gali būti šių metodų paklaidos.
„Mano analizuoti metodai naudoja tuos pačius jutiklius, kurie matuoja pulsą naujuose išmaniuosiuose laikrodžiuose arba apyrankėse. Savo darbe tyriau, kaip šie metodai reaguoja į kintančias sąlygas, tokias kaip paciento kūno pozicija gulint bei rankos, ant kurios uždėtas stebėsenai naudojamas prietaisas, sulenkimas“, – apie savo darbą pasakoja biomedicininės elektronikos studentas E.Vitkauskas.
Leistų stebėti pacientą visą parą
Pasak vaikino, yra poreikis nenutrūkstamai, visą parą stebėti pacientų, kuriems yra rizika susirgti hipertenzija, kraujospūdį.
„Jeigu pacientas su savimi turėtų apyrankę, kuri matuotų jo kraujospūdį nuolatos, būtų daug paprasčiau stebėti pokyčius visą parą ar miego metu, kadangi šis metodas netrukdytu pacientui nei atlikti kasdienių darbų nei miegoti“, – sako E.Vitkauskas.
Analizuodamas tyrimo rezultatus vaikinas atrado, jog egzistuoja ryšys tarp kraujospūdį apibūdinančių parametrų bei kūno pozicijos gulint. Gulint ant kairiojo šono kraujospūdžio parametrai kitokie nei gulint ant nugaros. Rankos sulenkimas taip pat turėjo įtakos šių parametrų vertinimui nors ir nedidelių. Šios žinios svarbios kuriant naujus kraujospūdžio stebėsenos prietaisus.
„Manau, kad atlikus daugiau ir didesnio masto tyrimų, šie kraujospūdžio vertinimo metodai galėtų tapti mūsų kasdienybe“, – sako jaunasis tyrėjas.
Pasak Emilio, vienas iš didžiausių iššūkių jo atliktame tyrime – sudėtinga rasti tiriamųjų, kurie galėtų skirti pusvalandį tyrimo atlikimui, matuojant kraujospūdį su ant riešo ir piršto buvo uždėtais jutikliais bei ant krūtinės suklijuotais elektrodais. Be to, tiriamieji turėjo gulėti ant nugaros, kas minutę keisti gulimą pozą ir sulenkti ar ištiesti ranką.
E.Vitkauskas pasakoja, jog biomedicininė elektronika labai siejasi su telemedicina arba kaip šiuo metu vis dažniau įprantama vadinti – išmaniąja medicina. Vietoje kelionės į poliklinikas, pacientai galės atlikti tyrimus namuose, o gydytojai vertinti ir pateikti tolimesnių tyrimų ir gydymo rekomendacijas nuotoliu. Prie visos šios pažangos prisideda inžinierių rankos ir protai.
Paklaustas kaip pasirinko šią studijų kryptį, vaikinas prisimena, kad jam mokykloje patiko fizika ir biologija. E.Vitkauskas pasakoja, jog tada buvo sunku išsirinkti vieną iš šių dalykų, todėl pradėjo ieškoti kompromiso. Biomedicininė elektronika atrodė kaip geriausias dviejų mokslų derinys.
