Vaizdo medžiagoje, įkeltoje į „Youtube“ svetainę, matyti, kaip keliu iš parko masiškai bėga bizonai. Filmuota medžiaga pasirodė balandžio 2 dieną – po to, kai šioje teritorijoje kilo nedidelis žemės drebėjimas.
Po tokių žinių iškart prasidėjo spekuliacijos, kad tai – ženklas, jog paskutinį kartą prieš 640 tūkst. metų išsiveržęs ugnikalnis ruošiasi vėl išsiveržti. Nors šis ugnikalnis nuolat yra aktyvus, per visą istoriją buvo trys pražūtingi jo išsiveržimai: prieš 2 mln. metų, prieš 1,3 mln. ir prieš 640 tūkst. metų.
Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimas prieš 2 milijonus metų buvo katastrofiškas – pusė Šiaurės Amerikos buvo uždengta pelenais, žuvo milijonai gyvūnų.
Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimas prieš 2 milijonus metų buvo katastrofiškas – pusė Šiaurės Amerikos buvo uždengta pelenais, žuvo milijonai gyvūnų.
Mokslininkai teigia, kad Jeloustouno ugnikalnio išsiveržimas galėtų pražudyti JAV – žūtų milijonai žmonių, būtų sunaikinta ekosistema šimtų kilometrų spinduliu. Dar daugiau – teigiama, kad toks masinis išsiveržimas dešimtmečiui atšaldytų visą Žemę.
Tačiau tuo pat metu mokslininkai ramina, kad keliantys paniką interneto vartotojai neturi jokio pagrindo panikai.
Jeloustono nacionalinio parko atstovas spaudai Alas Nashas teigia, kad jokie ženklai nerodo, jog ugnikalnis galėtų išsiveržti artimiausiu laiku. Jis aiškina, kad kasmet šiame regione įvyksta 1 000 – 3 000 nedidelių žemės drebėjimų, todėl dar vienas žemės drebėjimas nėra rodiklis, kad ugnikalnis rengiasi išsiveržimui.
„Jeloustounas niekada nenustoja drebėti“, – „Science“ sakė geofizikas Robertas Smithas iš Jutos universiteto. Seisminis aktyvumas yra normalus reiškinys šioje teritorijoje, ir mokslininkai nuolat įdėmiai jį stebi.
Tad kodėl iš parko bėga bizonai?
Nacionalinis parkas savo „Twitter“ paskyroje paslaptį išsklaidė – gyvūnai bėga dėl žiemos. Žinduoliai migruoja į žemesnes vietoves, esančias už parko ribų, nes ten jiems lengviau maitintis. Kai sniegas ištirps, tie patys gyvūnai vėl pakils atgal į parką.