Vokiečių biochemikas Matthiasas Koschorreckas yra įsitikinęs, kad užtvankos turėtų būti laikomos anglies taršos šaltiniu. Pasak mokslininko, hidroelektrinės galbūt ir apsaugo aplinką nuo emisijų, kurios būtų sukuriamos gaminant energiją kokiu kitu būdu. Be to, rezervuarai sugeria nemažai anglies dėl juose augančių augalų. Čia nusėda daug žemyn upe atplaukusių augalų, kurie dėl fotosintezės sugeria CO2 ir išskiria deguonį. Tačiau gali būti, kad užtvankos į aplinką išskiria dvigubai daugiau emisijų nei sugeria.
Dar 2005 metais publikuotas tyrimas demonstravo panašius rezultatus – užtvankų rezervuarai yra gausių anglies dvideginio ir metano emisijų šaltinis. Tačiau tai nereiškia, kad ankstesni duomenys buvo neteisingi – tiesiog situacija keičiasi labai greitai ir į blogąją pusę.
Augalai atkeliauja iki užtvankų ir su laiku keliauja į dugną, su savimi pasiimdami ir visą tą anglį, kurią per savo gyvenimą sugėrė. Tai – efektas, kurį mokslininkai stengiasi atkartoti įvairiomis anglies sugavimo ir laidojimo technologijomis. Tačiau jei tos nuosėdos turi galimybę kontaktuoti su oru, CO2 vėl keliauja atgal į atmosferą.
Pasauliniai užtvankų rezervuarai 1985–2015 metais susitraukė 15 proc. Tvenkiniai džiūsta. Ir dabar mokslininkai skaičiuoja, kad dėl saulėje džiūstančių, metanu ir CO2 kvėpuojančių nuosėdų tvenkiniai išskiria dvigubai daugiau CO2 nei sugeria.
Tai, beje, nereiškia, kad hidroenergija nebėra aplinkai draugiškas energijos gamybos būdas. Jei nebūtų hidroenergijos jėgainių, vietoje jų būtų naudojami kitokie, dar nešvaresni energijos gamybos būdai. Tiesiog traukiantis tvenkiniams jie tampa taršos šaltiniu ir mokslininkams teks pagalvoti, kaip šią problemą spręsti.