Paveldimas požymis
Per Mozambiko pilietinį karą, trukusį 1977-1992 m., kariuomenė medžiojo dramblius ir kitus laukinius gyvūnus dėl maisto ir dramblio kaulo, rašo „ScienceNews“. Dėl to šalies Gorongosos nacionaliniame parke stambių žolėdžių gyvūnų skaičius sumažėjo daugiau kaip 90 proc.
Dabar filmuota medžiaga ir fotografijos rodo, kad, sparčiai mažėjant dramblių skaičiui, Afrikinių savaninių dramblių (Loxodonta africana) patelių be ilčių dalis išaugo nuo maždaug 18 iki 51 proc. spalio 22 d. rašoma žurnale „Science“.
Vos per du dešimtmečius dramblių populiacijoje pasikeitė bruožų sudėtis, todėl liko daugiau bekailių individų, tyrime teigia evoliucijos biologas Shane Campbell-Staton iš Prinstono universiteto ir jo kolegos.
Dramblių be ilčių požymis yra paveldimas, todėl evoliuciniai pokyčiai populiacijoje gali išlikti bent kelias kartas, net ir tada, kai brakonieriavimas sumažės.
Pasak tyrimo autorių, brakonieriavimas, „pakeitęs Gorongosos dramblių evoliucijos eigą“, gali turėti atgarsių ekosistemoje, nes drambliai daro didžiulį poveikį aplinkai.
Drambliai naudoja iltis vandeniui kasti ir medžių žievei plėšti, kad gautų maisto. „Jei dramblys neturi įrankio šiems dalykams atlikti, kas tada atsitinka?“, – retorinį klausimą „ScienceNews“ uždavė mokslininkai, komentuodami situaciją.
Iš dramblio kaulo gaminami papuošalai, raižiniai, anksčiau jis naudotas ir biliardo kamuoliukų, pianino klavišų, sagų gamybai.
Dėl spartaus dramblių nykimo, tarptautinė dramblio kaulo prekyba yra uždrausta nuo 1989 m.
