Portsmundo universiteto bakalauro diplomo siekiantis Grantas Smithas neįtikėtiną radinį pastebėjo sijodamas uolienas.
„Visai netikėtai jis rado ne vieną, o du nepaprastus dantis, anksčiau niekada nerastus tokio amžiaus uolienose“, – sakė universiteto mokslininkas Steve'as Sweetmanas.
„Manęs paprašė apžiūrėti radinius ir pateikti nuomonę, bet net iš pirmo žvilgsnio buvau sužavėtas“, – moksliniame žurnale „Acta Palaeontologica Polonica“ rašo S.Sweetmanas.
Manoma, kad dantys priklausė dviejų skirtingų rūšių žinduoliams. Šie smulkūs plaukuoti gyvūnėliai tikriausiai būdavo aktyvūs naktimis ir veikiausiai mito vabzdžiais, galbūt ir augalais.
„Dantys – labai pažangaus tipo, jais galima perverti, atkąsti ir smulkinti ėdesį“, – sakė S.Sweetmanas.
„Dantys taip pat labai nusidėvėję, o tai reiškia, kad gyvūnai, kuriems jie priklausė, sulaukė senyvo tai rūšiai amžiaus. Nemenkas pasiekimas, gyvenant kartu su plėšriais dinozaurais“ – pabrėžė jis.
Nors tie gyvūnai labai skiriasi nuo žmonių, jie, anot S.Sweetmano, „neabejotinai yra ankstyviausias pavyzdys žinduolių, iš kurių išsivystė žmonijos padermė“.
Rastos gyvūnų rūšys pavadintos Durlstodon ensomi ir Durlstotherium newmani. Pastarasis pavadinimas suteiktas vietinio alaus baro savininko Charlie Newmano garbei.
Šie dantys buvo rasti Dorsete esančioje vadinamojoje „Juros periodo pakrantėje“, įtrauktoje į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir bylojančioje apie 185 milijonus metų istorijos.