Meilę žaidimams pajuto vaikystėje
Šarūnas pamena, kad susidomėjimas kompiuteriniais žaidimais atsirado nuo mažų dienų, o jau septintoje klasėje buvo sukūręs žaidimą, kuriame Haris Poteris šaudė į profesorių Sneipą.
Tą 15min patvirtina ir Žilvinas: „Meilė žaidimams gimė dar paauglystėje, kai pradėjome žaisti pirmuosius žaidimus ir pamatėme jų sudėtingumą ir gylį. Po kelerių metų, dar nepabaigę mokyklos, suvokėme, kad kompiuteriniai žaidimai nėra kažkokia magija. Taigi iš tiesų ir mes, turėdami žinių, galėtume juos kurti“.
Dar studijų laikais pasvajodavę apie nuosavą žaidimų studiją, broliai kelerius metus buvo pasukę skirtingais keliais.
„Kaupėme įvairią patirtį, tiek susijusią su žaidimais, tiek ir gretutinėse srityse, – bet kai pasitaikė tinkamas momentas imtis savo verslo, tą momentą išnaudojome“, – pasakojo Š.Ledas.
Taigi galiausiai 2012 m. buvo įkurta nepriklausoma žaidimų studija „Tag of Joy“ – nuo to laiko brolių Ledų suburta komanda jau yra išleidusi kelias dešimtis vaizdo žaidimų. Tarp jų ir 1,5 mln. atsisiuntimų sulaukęs „Pokemon GO“ pirmtakas – „Monster Buster: World Invasion“.
„Tai labiausiai įtraukianti ir daugiausia galimybių atverianti kūrybos forma, kurioje esame ne tik stebėtojai, kaip skaitydami knygą ar būdami kine ar teatre, – žaidimų kūrimo patrauklumus vardijo Žilvinas, – žaisdami videožaidimus mes patiriame žaidimą-kūrinį per savo pasirinkimus žaidime ir per savo interakcijas su juo.“
Per dešimtmetį bendrovė buvo įvertinta ir prestižiniais prizais – nuo lietuviškųjų „Login“, „Bzn Start Awards“, „Startup Weekend“, „Lithuanian Game Awards“ iki pasaulinių „Mobile Premiere Awards“ ir „Microsoft AppStar“.
O nesenai rinkoje pasirodęs „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“ jau spėjo užkariauti kritikų bei žaidėjų širdis intriguojančiais galvosūkiais ir nuostabiais Vilniaus vaizdais.
Užtruko 6 metus
Kaip rašėme žaidimo apžvalgoje, „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“ tikrąja to žodžio prasme verčia naują Lietuvos istorijos puslapį. Tiesa, kaip pasakoja broliai Ledai, kelias nuo idėjos iki žaidimo paleidimo truko 6 metus. Be to, jis tikrai nebuvo lengvas.
„Nors mes patys ir tikėjome, kad mūsų šalies ir regiono istorija gali būti įdomi pasaulio žaidėjams, tai buvo rizikingas pasirinkimas, – prisiminimais dalijosi Š.Ledas, – Imtis šio iššūkio mums padėjo Lietuvos kultūros taryba bei Europos Sąjunga – jie finansavo apie pusę žaidimo kūrimo per kultūrą atskleidžiančius projektus. Pasirodo, rizika pasiteisino – žaidėjai iš viso pasaulio giria tiek žaidimą, tiek mūsų šalį.“
Žaidėjai iš viso pasaulio giria tiek žaidimą, tiek mūsų šalį.
Žaidime susipažinsite su Milda, kuri augo Čikagoje, tačiau netikėtai gavusi senelio testamentą iškeliauja į tėvų gimtinę – Lietuvą. Pats žaidimas sukasi apie Lietuvos istoriją, jame pamatysite ne tik akį traukiančius Vilniaus vaizdus, bet ir tokias žinomas LDK istorines figūras kaip Vytautą Didįjį, Barborą Radvilaitę, susipažinsite su sovietmečiu veikusia KGB organizacija.
„Daug žaidimų vyksta vienoje ar kitoje šalyje, bet vykstančių Lietuvoje – labai mažai. Tad noras parodyti ir atskleisti šias pasauliui mažai matytas lietuviškas vietas pasirodė labai natūralus“, – pasakojo Ž.Ledas.
Padėjo ir tai, kad dar prieš studijos įkūrimą Šarūnui pasitaikė galimybė jėgas išbandyti prie nekomercinio žaidimo, kurio pasakojimas rėmėsi tikromis vietovėmis bei istoriniais faktais. „Nusprendėme kurdami savo žaidimą pasinaudoti ta patirtimi“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, vien noro ir patirties neužteko, atvirauja broliai. Kitas didelis žaidimų kūrimo proceso iššūkis – biudžetas.
„Kad galėtume įgyvendinti norimos apimties žaidimą, teko dar surinkti ir pakankamą biudžetą, o mažai studijai iš Lietuvos, kuriančiai savo pirmąjį asmeniniams kompiuteriams skirtą žaidimą, surinkti šešiaženklę sumą nėra lengva užduotis“, – atviravo Žilvinas ir pridėjo, kad būtent dėl to žaidimo teko laukti šešerius metus.
Brolių teigimu, prie žaidimo kūrimo per visą laiką prisidėjo apie tuziną specialistų. „Aš daugiausia dirbau su technine žaidimo dalimi ir įvairaus veikimo įgyvendinimu, Šarūnui teko dirbti su dar daugiau sričių – pradedant vizualios žaidimo dalies konstravimu, baigiant garsų gamyba ir balso aktorių atranka“, – pasakojo Žilvinas.
Sentimentai ir paslėpti siurprizai
Vilniaus universitetas, Aušros vartai, Šv. Dvasios stačiatikių cerkvė – tai tik kelios žinomos vietos, kurias galima pamatyti žaidimo metu. Būtų galima pagalvoti, kad kiekviena iš jų žaidime atsirado vedama sentimentų, tačiau broliai neslepia – nors Vilniaus senamiestį mato kaip gražų ir romantišką, dauguma vietų buvo parinktos norint išpildyti žaidimo pasakojimą.
Kai kurias vietas žaidimui atrinko istorikė ir knygų autorė Gina Viliūnė, o likusios buvo svarstomos kartu su scenaristu Ignu Veršinsku, atsižvelgiant į naratyvą ir istoriją.
„Pavyzdžiui, vystydami scenarijų, pamatėme, jog žaidimo veikėjai Mildai reikėtų aplankyti biblioteką ir natūralus pasirinkimas buvo įtraukti Vilniaus universiteto centrinius rūmus su juose esančia biblioteka“, – pasakojo Ž.Ledas.
Broliai taip pat atskleidė, kad žaidime yra paslėpę ne vieną siurprizą, kitaip vadinamą Easter egg. Jų teigimu, vienas žaidimo gerbėjas suskaičiavo 29 užuominas į kitus kūrinius, tačiau jų yra ir daugiau.
„Nuotykinių žaidimų mėgėjai galės atrasti nuorodų į kitus klasika jau tapusius žaidimus, bet tikrai gausu nuorodų ir į kitus pop (ir ne tik) kultūros objektus. Tačiau lietuviams žaidėjams turbūt įdomiausia būtų pasiknisti po žaidime esančius Vilniaus universiteto archyvus, kuriuose slepiasi ne vienas įdomesnis objektas – ten galima rasti ir Lizdeikos krivūlę, ir Jūratės gintarines ašaras, ir dar begalę tikrų ir mitinių artefaktų“, – užuominas laidė Žilvinas.
Kaip pasakojo Šarūnas, jau minėtos užuominos į kitus kūrinius turėjo nemažą reikšmę ir tapo savotišku įkvėpimu, tad tokia forma norėjosi atkreipti papildomą dėmesį bei suteikti žaidėjams galimybę paieškoti ir mažesnių lobių.
Pasaulio akys krypsta į Lietuvą
Šiuo metu daugiausia „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“ žaidėjų yra iš Vokietijos, po to rikiuojasi anglakalbės šalys. Brolių teigimu, žaidimą išbandė jau tūkstančiai žaidėjų.
Kaip pastebi Šarūnas, kompiuteriniai žaidimai yra stiprus kultūros eksporto įrankis: „Tai labai interaktyvi, įtrauki medija, o aplink žaidimus beveik visada buriasi aktyvūs gerbėjai, jie domisi giliau, dalijasi įspūdžiais, rekomenduoja produktus savo pažįstamų ratams.“
Dėl to broliai tiki, kad jų žaidimas patrauks vis daugiau žvilgsnių į Lietuvą ir Vilnių – jau dabar vienas žaidėjas iš Londono stebėjosi, jog savaitgaliui gali atskristi į Vilnių vos už 10 svarų sterlingų.
„Pasisvečiavę virtualiai, tikiu, bent dalis susidomės atvykti ir gyvai, nes jau dabar sulaukiame atsiliepimų, jog žaidėjai domisi ir gūglina apie Vilnių ir Lietuvą“, – pasakojo Žilvinas.
Iš ateities planų Lietuva nedingsta
Paleidę į pasaulį taip ilgai puoselėtą ir kurtą žaidimą broliai nesiilsi ir jau rezga ateities projektų planus, tarp kurių ir toliau šmėžuoja Lietuvos vardas.
„Savo istorijoje, mitologijoje, architektūroje turime daug unikalumo, kuris visam likusiam pasauliui yra egzotiškas, nematytas – tad kodėl gi nepaieškojus daugiau įkvėpimo šaltinių ir neperteikus jų žaidimuose?“ – įžvalgomis dalijosi Šarūnas.
Žaidėjai taip pat nesnaudžia ir teikia užklausas apie antrąją „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“ dalį. 15min Šarūnas ir Žilvinas Ledai atskleidė, kad galimybė, jog jos sulauksime – didelė.
„Pažadame ir toliau kurti žaidimus!“ – patikino Žilvinas.
