„Septintoje klasėje sukūriau žaidimą, kuriame Haris Poteris šaudė į profesorių Sneipą. Rezultatas išėjo paprastas ir netgi kvailokas, tačiau tapo paskata jau nuo tada linkti į žaidimų kūrimo sritį ir neeikvoti jėgų ieškojimuose“, – bendram 15min ir „Tele2“ projektui „Kaip verslas dirba šiandien“ pasakoja vilnietis Š.Ledas.
Pirmųjų kritikų komisijoje – šeima ir draugai
Vilniečių brolių pirmuoju kompiuteriu sukurtus mėgėjiškus vaizdo žaidimus nuolat testavo šeimos nariai ir artimiausi draugai.
„Kūryba visada norisi pasidalinti, tad jeigu bent keli žmonės pažaidžia ir įvertina, jau malonu. Visus mūsų su broliu kurtus žaidimus išbando tėvai. Pamatę, kaip rimtai mudu su Žilvinu susidomėjome šia sritimi, palaikė ir skatino“, – prisimena bendrovės „Tag of Joy“ vykdomasis direktorius Š.Ledas.
Link tikslo judėjo lėtai ir kantriai
Atspirtimi link profesionalumo tapęs hobis ir tikslingi sprendimai brolius Ledus dešimt metų vedė iki nuosavo bendrovės atidarymo, studijos „Tag of Joy“ įkūrimo, o kartu – ir vis ambicingesnių projektų.
„Bakalauro studijų pabaigoje – magistro pradžioje pradėjau šia veikla užsiimti kaip laisvai samdomas programuotojas. Abiems su Žilvinu tai sekėsi labai gerai. Pajutome, kad esame pakankamai subrendę, atsakingi ir patyrę ko nors įdomaus, dar nematyto sukūrimui, savo idėjų realizavimui.
Sėkmingiausias brolių Ledų projektas sparčiai nuvilnijo per visą pasaulį: buvo išbandytas ne tik europiečių, bet ir papildytosios realybės entuziastų Amerikoje bei Pietų Korėjoje.
Su tokiu požiūriu ir dirbame: kartais sugalvojame ką nors inovatyvaus, kartais – išskirtinio vizualaus stiliaus, o kartais – tiesiog smagaus. Netrukus pradėjome ieškoti pastiprinimo. Matėme, kad išties ambicingiems projektams, kurie sukosi mūsų galvose, dviejų žmonių jėgų ir polėkio nepakaks“, – pasakoja projekto „Kaip verslas dirba šiandien“ herojus.
Sukūrė „Pokemon GO“ pirmtaką – sulaukė 1,5 milijono atsisiuntimų
Intuicija vilniečių brolių neapgavo – jų įkurtoje studijoje buvo sukurta ir 2014 metais „Windows Phone“ telefonams pristatyta pirmoji pasaulyje papildytosios realybės žaidimo „Monster Buster: World Invasion“ eksperimentinė versija.
2017 metais lietuvių sukurtas vaizdo žaidimas pasiekė ir kitas platformas.
„Tai – žaidėjo vietove paremtas monstriukų gaudymo žaidimas, kuris visame pasaulyje buvo atsisiųstas daugiau nei 1,5 milijono kartų ir sulaukė daugybės teigiamų atsiliepimų. Matėme, kad papildytosios realybės žanras, skatinantis žmones išeiti žaisti į lauką, populiarėja. Analogišku principu vėliau buvo sukurtas pasaulyje masinės sėkmės sulaukęs „Pokemon GO“, – pabrėžia vilnietis verslininkas Š.Ledas.
Brolių Ledų suburta komanda jau yra išleidusi kelias dešimtis vaizdo žaidimų.
„Esame kūrę daug ką: pradedant papildytosios realybės žaidimais apie monstriukus, baigiant edukaciniu projektu apie maisto vartojimo įgūdžius. Tiesa, „Monster Buster: World Invasion“ – kol kas sėkmingiausias mūsų projektas“, – apibendrina Š.Ledas.
Žaidė visas pasaulis: nuo Amerikos iki Azijos
Sėkmingiausias brolių Ledų projektas sparčiai nuvilnijo per visą pasaulį: buvo išbandytas ne tik europiečių, bet ir papildytosios realybės entuziastų Amerikoje bei Pietų Korėjoje.
„Šiais laikais žaidimai per skaitmenines parduotuves paprastai išleidžiami pasaulinei rinkai, tad juos pasiekia žmonės iš daugybės skirtingų šalių. Smagu matyti, kai kas nors susidomi tavo kūriniu ir patiria geras emocijas, o jeigu tokių žmonių milijonas, sulauki dar ir daugybės atsiliepimų iš viso pasaulio. Sulaukėme pasakojimų apie įvairius nutikimus žaidžiant „Monster Buster: World Invasion“. Pavyzdžiui, vienas studentas pro telefono kamerą ieškojo monstriukų aplink bendrabutį, o studentės pagalvojo, kad jas fotografuoja, ir pradėjo pozuoti“, – prisimena Š.Ledas.
Apdovanojimuose ir seminaruose – dėmesys vilniečiams
Talentingųjų brolių Š. ir Ž. Ledų suburtos komandos kuriamus vaizdo produktus įvertina ne tik eiliniai vartotojai, bet ir šios industrijos ekspertai.
Ambicinguosius planus Vilniuje įgyvendinančiai bendrovei „Tag of Joy“ pavyko susižerti keletą prestižinių prizų: lietuviškuosius „Login“, „Bzn Start Awards“, „Startup Weekend“, „Lithuanian Game Awards“, pasaulinius „Mobile Premiere Awards“ ir „Microsoft AppStar“.
Sostinės kolektyvas tapo finalininkais tarptautiniuose apdovanojimuose „European AppCup“, du kartus buvo linksniuojami ir „Unity Awards“ rinkimuose.
Lietuviškos kompanijos įkūrėjai broliai Ledai – dažni svečiai užsienio šalyse, kur vyksta ne tik susirinkti apdovanojimų, bet ir dalyvauti pasaulinės vaizdo žaidimų industrijos parodose, konferencijose.
„Demonstruojame savo žaidimus, pasitaikius progai, mielai pasidalijame patirtimi. Esame skaitę pranešimus įvairiuose renginiuose, tarp kurių – ir didžiausias pasaulyje profesionalams skirtas renginys „Game Developers Conference“.
Neslėpsiu: tai, kad tokio renginio lankytojams mes buvome įdomūs – didelė garbė. Na o ambicija, ko gero, tokia pati, kaip ir kiekvieno žaidimų kūrėjo – sukurti šimtų milijonų žmonių pamėgtą produktą“, – kuklus išlieka dešimties žmonių komandai vadovaujantis Š.Ledas.
Naujajame projekte – Lietuvos istorija ir veikėja Milda
Vilniečiai broliai Ledai jau daugiau nei septynerius metus stengiasi dėl to, kad Lietuva kompiuterinių žaidimų industrijoje būtų kuo matomesnė.
Naujasis projektas, ties kuriuo šiuo metu dirba „Tag of Joy“ komanda, interaktyviai pristatys lietuviškus papročius ir vers šalies istorijos puslapius.
Kuriame nuotykinį žaidimą, kuriame Milda, jauna mergina iš Čikagos, sulaukia palikimo iš senelio Lietuvoje.
„Monster Buster: World Invasion“ vis dar atsisiunčiamas ir žaidžiamas. Žinoma, ne taip, kaip pradžioje, tačiau atsiranda naujų naudotojų ir jų prašymų atnaujinimams. Vis dėlto šiuo metu koncentruojamės ties kitu savo projektu. Kuriame nuotykinį žaidimą „Crowns and Pawns: Kingdom of Deceit“, kuriame Milda, jauna mergina iš Čikagos, sulaukia palikimo iš senelio Lietuvoje.
Nieko neįtardama ji išsiruošia į senelio gimtinę ir įsisuka į netikėtą kelionę po Europą su tautinių vertybių, galingo istorinio relikto paieškas, ir dar bando aplenkti blogiukus. Pagal siužetą žaidimas panašus į „Da Vinčio kodą“, tik mūsiškiame figūruoja nemažai Lietuvos istorijos“, – užsimena Š.Ledas.
Prabangus automobilis iš salono nėra kūrėjų siekis
Nuosavą žaidimų kūrimo studiją su vyresniuoju broliu įkūręs vilnietis pasakoja, kad industrija, su kuria pažintį jiedu pradėjo dar paauglystėje, yra labai įvairialypė, tad sėkmė joje gali stipriai varijuoti.
„Sėkmė gali būti matuojama įvairiais parametrais: parsisiuntimų kiekiu, pajamomis, o kartais – tiesiog žaidėjų atsiliepimais. Kai kuriems pavyksta sukurti žaidimus, kuriuos atsisiunčia dešimtys ar net šimtai milijonų žaidėjų. Dažniausiai pagrindiniu faktoriumi tampa galimybė tęsti veiklą: jeigu pavyksta uždirbti tiek, kad įmonė ar individualus kūrėjas galėtų stabiliai vystyti tolimesnius projektus, tai jau yra sėkmė. Be abejo, yra daugybė kūrėjų, kuriems taip ir nepavyksta pagauti savo sėkmės – kaip ir bet kuriame versle.
Kita vertus, įdomu tai, kad žaidimų industrijoje žmonės labai draugiški, iš pažiūros paprasti, regis, visiškai nesureikšminantys materialių dalykų. Dažnai pažiūrėjęs į sėkmingą žaidimų kūrėją net nepasakytum, kad jis ar ji milijonierius. Galbūt tai galima sieti su tuo, kad kai žmogui gyvenime svarbiausia kurti, suteikti džiaugsmą kitiems, materialus atpildas tampa antraeilis“, – įsitikinęs vilnietis verslininkas.
Įplaukos – iš reklamos, procesų pagreitinimo arba galimybės žaisti
Daugybė vaizdo žaidimų, ypač – mobiliuosiuose prietaisuose, šiais laikais vartotojams suteikia nemokamą prieigą. Vis dėlto, anot šios srities žinovo Š.Ledo, didžioji dauguma turi vienokius ar kitokius uždarbio mechanizmus:
„Vieni rodo reklamas ir iš jų užsidirba, kiti žaidime siūlo „apsipirkti“, taip paspartinant progresą, pagražinant veikėją ar suteikiant jam supergalių. Yra ir išsyk nustatančių fiksuotą kainą, už kurią perkamas visas žaidimas: šis modelis vis dar vyrauja personalinių ir konsolinių kompiuterių rinkose.
Tiesa, yra ir kitas modelis – paslaugų nuoma. Įmonė gali siūlyti žaidimų ar kitų interaktyvių produktų vystymo paslaugas panašaus profilio kompanijoms, kurioms pritrūksta papildomų rankų, arba visai kitų sektorių atstovams: muziejams, leidykloms, reklamos agentūroms ir t. t.“
Sukurti kainuoja ir ketvirtį milijaro dolerių
Vien Lietuvos žaidimų industrijoje dirba apie 500 žmonių. Visame pasaulyje, tuo tarpu – dešimtys tūkstančių.
Įspūdingi skaičiai figūruoja ir į vaizdo žaidimams kurti investuotų pinigų bei jų generuojamų pajamų finansinių ataskaitų eilutes.
„Mažą žaidimą „pagaminti“ įmanoma per kelias savaites. Tokių neįpareigojančių, smagių, penkioms minutėms išmaniuoju telefonu skirtų produktų sukūrimas gali kainuoti kelias dešimtis tūkstančių eurų. Didieji žaidimai kuriami ir ketverius, ir netgi septynerius metus, prie jų dirba tūkstančiai žmonių. Tarkime, milžiniško populiarumo sulaukusio „GTA 5“ sukūrimas atsiėjo per ketvirtį milijardo JAV dolerių. Paradoksalu, bet pasaulinio garso žaidimai pelno sugeneruoja daugiau nei Holivudo filmai, – pasakoja projekto „Kaip verslas dirba šiandien“ herojus. – Yra iš ko imti pavyzdį: technologiškai ir vizualiai man labai patinka „Red Dead Redemption 2“, „The Witcher 3“. Naratyvo požiūriu žaviuosi „Life is Strange“, „The Journey Down“.“
Tiesa, ne vien žvėriškos investicijos tampa didžiausiu vaizdo žaidimų industrijos dalyvių galvos skausmu. Migrena, pasak Š.Ledo, gali apnikti dar mintyse projektuojant būsimąjį virtualios realybės produktą:
„Sudėtingiausia yra atrasti ką nors naujo ir įdomaus plačiajai auditorijai. Kadangi ši sritis itin kūrybiška, kartu ji ir itin rizikinga. Aišku, su patirtimi aiškėja, kaip galima mažinti rizikas, tačiau niekada nesi šimtu procentų garantuotas, kad žaidimas bus sėkmingas. Kad auditorijai patiktų, pirmiausia reikia ją pasiekti: štai čia figūruoja ir dideli biudžetai, ir nemažai sėkmės. Trumpai tariant, kiekvieną dieną susiduriame su dideliu neapibrėžtumu.“
Karantinas išėjo į naudą
Per pasaulį nusiritusi koronaviruso pandemija daugybę verslų įstūmė į sudėtingiausią laikotarpį istorijoje. Kaip ten bebūtų, vilniečių brolių Ledų atstovaujama industrija pastaraisiais mėnesiais išgyveno pakilimą.
„Kompiuteriniai žaidimai – viena iš laisvalaikio formų, kurią vartotojai visame pasaulyje visuotinio karantino metu atrado iš naujo. Natūralu: daugiau nei įprasta laiko leidžiame namuose, tuo pačiu – kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose. Mūsų rinka – visas pasaulis, kuris jeigu daugiau žaidžia, daugiau ir perka. Didžiųjų industrijos dalyvių pelnas karantino metu neabejotinai išaugo labai stipriai, tačiau mažosioms įmonėms, tokioms, kaip mūsiškė, pakilimas jautėsi labai nedidelis“, – bendram 15min ir „Tele2“ projektui „Kaip verslas dirba šiandien“ pasakoja „Pokemon GO“ pirmtaką sukūręs vilnietis Š.Ledas.
Pajutusius pašaukimą ragina nenuleisti rankų
Dalį laisvo laiko prie išmaniųjų įrenginių leidžia ir daugybė vaizdo žaidimų entuziastų Lietuvoje.
„Neabejotinai – žaidimai yra kiekvieno žmogaus kraujyje. Augame žaisdami, mokomės žaisdami ir niekada gyvenime nenustojame to daryti. Tad ir vaizdo žaidimai nėra jokia išimtis – tai tiesiog smagi, o kartais ir edukuojanti laisvalaikio praleidimo forma. Pagal JAV statistiką, pavyzdžiui, save „geimeriais“ laikančių žmonių beveik pusę sudaro merginos, o vidutinis „geimerio“ amžius – virš 30 metų, – primena vaizdo žaidimų kūrėjas Š.Ledas. – Na o dirbti šioje srityje be galo įdomu: joje susiduria įvairiausios disciplinos ir specialistai. Nuostabu dirbti su programuotojais, dailininkais, muzikantais, rašytojais, marketingistais, kurių tikslas yra bendras – sukurti ir išpopuliarinti žaidimą, pasiekti kuo daugiau žmonių.“
Pusę gyvenimo šioje sudėtingoje, tačiau dinamiškoje industrijoje praleidęs vilnietis turi keletą patarimų ja besidominčiam jaunimui:
„Norint išmokti piešti, puikiai tinka dailės mokyklos, akademija ar kolegijos. Norint programuoti, galima rasti būrelių, kur moko „Unity“ įgūdžių ar paprasčiausiai programavimo. Universitetuose yra daugybė specialybių programuotojams – specifiškai žaidimai jose dažniausiai neminimi, bet gautos žinios puikiai tinka. Šiek tiek sunkiau su žaidimų mechanikų ir logikos projektavimu, arba žaidimų dizainu – šios specialybės gali tekti ieškoti užsienyje, nors visada galima skaityti temines knygas, rasti medžiagos internete. O apskritai geriausias būdas išmokti kurti žaidimus yra patirties kaupimas savarankiškai, po pamokų, paskaitų, laisvalaikiu.“
UAB „Tag of Joy“ – viena iš smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių, kuri naudojasi „Tele2“ paslaugomis.
Bendras 15min ir „Tele2“ projektas „Kaip verslas dirba šiandien“ – prie pasikeitusių verslo Lietuvoje sąlygų ir naujų iššūkių prisitaikęs ankstesnio projekto „Kaip ten dirba“ tęsinys.
Jeigu esate nedidelės įmonės atstovas ir norite dalyvauti projekte „Kaip verslas dirba šiandien“ bei papasakoti apie savo veiklą plačiai 15min auditorijai, rašykite mums el. Paštu kaiptendirba@15min.lt.
Galbūt jūs būsite tie laimingieji, į kurių darbų sūkurį ners 15min filmavimo komanda.
