Archeologai Bulgarijoje atkasė penkias auksines monetas, datuojamas imperatoriaus Justiniano Didžiojo (valdžiusio 527-565 m. po Kr.) laikais. Nors kasinėjant neretai aptinkamos monetos, šios buvo rastos ant X a. namo grindų – tai leidžia manyti, kad viduramžių būsto gyventojai galėjo jas saugoti kaip relikviją ar artefaktą.
Monetos buvo rastos rugpjūčio mėn. per archeologinius kasinėjimus Debnevo kaime, šiaurės Bulgarijoje. Kasinėjimai Debnevo mieste ir netoliese esančioje tvirtovėje, pastatytoje V a. pradžioje, vyksta nuo 2019 m. Archeologai iki šiol rado didelės IV-III a. pr. m. e. gyvenvietės liekanų, taip pat IV-VI a. po Kristaus, kai ši vietovė priklausė Bizantijos imperijai, apgyvendinimo įrodymų.
Neseniai vykusios ekspedicijos metu archeologai atkasė nuo gaisro smarkiai nukentėjusį viduramžių gyvenamąjį namą Debnevo mieste. Atrodo, kad gyventojai paliko namą po X a. kilusio gaisro, ir komanda rado geležinių įrankių, įskaitant du pjautuvus ir du kirvius, diržo sagtį, keraminių indų ir tris bronzinius žiedus, taip pat penkias auksines monetas, kurios buvo maždaug 400 metų senesnės už namą.
Monetos nukaldintos Justiniano Didžiojo valdymo laikotarpiu, kai VI a. viduryje, žlugus Vakarų Romos imperijai, Bizantijos imperija pasiekė didžiausią geografinį mastą. Justiniano palikimas apima romėnų įstatymų rinkinio paskelbimą, taip pat naujų meno ir architektūros stilių, kurie vėliau tapo žinomi kaip bizantiškieji, kūrimą. Vienas iš Justiniano tikslų buvo „atkurti romėnų imperiją“, o tai jis pasiekė atkurdamas Vakarų Europos ir Šiaurės Afrikos provincijų kontrolę.
Visos penkios monetos yra to paties tipo: „tremissis“ – maža auksinė moneta, kurios priekinėje pusėje vaizduojamas imperatorius su perlų diadema, o kitoje pusėje – Pergalės personifikacija, dešinėje rankoje laikanti vainiką, o kairėje – kryžių ir gaublį. Priekyje užrašyta: „Mūsų Viešpats Justinianas Amžinasis Augustas“ – nuoroda į pirmąjį Romos imperatorių, kurio vardu vėliau imta vadinti visus imperatorius, o kitoje pusėje – „Augusto Pergalė“. Dvi monetos, greičiausiai sudegusios per namą sunaikinusį gaisrą, yra sukibusios viena su kita ir nuskilusios.
„Gyvenamasis namas buvo pastatytas ant ankstyvosios Bizantijos laikų pastato liekanų“, – elektroniniu paštu "Live Science" sakė ekspedicijos vadovas Stilijanas Ivanovas, Bulgarijos mokslų akademijos Nacionalinio archeologijos instituto ir muziejaus archeologas. „Todėl darome prielaidą, kad monetos buvo rastos ankstyvųjų viduramžių gyvenamojo namo statybos metu. Mūsų darbinė hipotezė yra ta, kad savininkai saugojo monetas dėl aukso vertės“.
