Žvalgybos karininkas Luizas Elizondo dirbo AAITP iki 2011 metų. 2017 metais jis „The New York Times“ žurnalistams patvirtino, kad tokia slaptoji programa egzistavo ir nupasakojo jos užduotį.
O dabar L.Elizondo, darbo atsisakęs dėl to, kad aukštesnes pareigas užimantys karininkai nepakankamai rimtai reagavo į programos pateikiamus duomenis ir nenorėjo imtis veiksmų potencialioms NSO grėsmėms apriboti, dokumentiniame filme „Unidentified: Inside America's UFO Investigation“ išpasakojo viską. Šį filmą gegužės 31 d. parodė „History“ kanalas.
Bet nesitikėkite, kad pamatysite sensacingų žinių ir įrodymų apie tai, jog NSO yra nežemiškos civilizacijos kosminiai laivai. Tačiau patys filmo herojai tikisi, kad ilgai slėptų pasakojimų apie matytus NSO paviešinimas galų gale paskatins žmones – daugiausiai valdžioje esančius žmones – atsikratyti stigmų ir atviriau kalbėti apie paslaptingus skraidančius aparatus, iš kurių kai kurie gali kelti didesnę grėsmę, nei mes patys suvokiame, sakė L.Elizondo.
NSO žmonių fantaziją audrina jau kelis dešimtmečius. O gynybinių institucijų atstovams šie objektai kelia galvos skausmą: būtina nustatyti, ar tai nėra grėsmė nacionaliniam saugumui. Beje, AAITP nėra pirmoji amerikiečių NSO stebėjimo programa – nuo 1952 iki 1969 m. JAV Karinės oro pajėgos vykdė „Blue Book“ projektą, kuris per veikimo laiką užregistravo daugiau nei 12 000 skraidančių objektų, kurių atpažinti nepavyko.
L.Elizondo vadovavimo projektui metu stebėtojai AAITP pranešė apie NSO, skraidančius hipergarsiniu greičiu (garso greitį viršijančiu daugiau nei penkis kartus). Stebėtina tai, kad šių objektų nelydėjo pėdsakai, būdingi lekiant tokiu greičiu, kaip kad garsinis smūgis.
Be to, kai kurie stebėtieji NSO buvo netikėtai mobilūs – judėjo taip greitai, kad juose patiriamos gravitacinės jėgos (G) perkrovos smarkiai veiktų ir gyvų būtybių organizmus, ir mechaninę paties aparato struktūrą. Vienas iš manevringiausių JAV karo lėktuvų – „F-16 Fighting Falcon“ – fizinio patvarumo ribą pasiektų ties 16-18 G, nors žmogaus kūnas prieš apalpstant labai trumpą laiką atlaikytų tik 9 G perkrovą.
„Mūsų stebėti objektai pasiekdavo 400-500 G perkrovas. Jie neturėjo variklių ar net sparnų ir, panašu, nepakluso natūraliam Žemės gravitacijos poveikiui“, – aiškino buvęs AAITP vadovas.
Kai kuriuos pranešimus apie NSO programos AAITP vykdytojai ilgainiui išgliaudė: paaiškėjo, kad tai yra arba bepiločiai orlaiviai, arba naujo tipo raketų bandymai, kurie buvo stebimi neįprastu kampu. Tačiau didžioji dalis atvejų taip ir liko nepaaiškinti. „Tačiau neturima pakankamai įrodymų, kad jie priklausė kažkokioms nežemiškoms civilizacijoms“, – sakė L.Elizondo.
Nors amerikiečius labiau už nežemiškas civilizacijas baugina tai, kad šie neatpažinti objektai yra galimai priešiškų valstybių paslapčia vystomų technologijų produktai, kurie galėtų tapti „strateginėmis žaidimo taisykles keičiančiomis priemonėmis“, su kuriomis nežinoma kaip kovoti. Ir būtent tokių grėsmių rimto vertinimo iš JAV vyriausybės atstovų L.Elizondo pasigedo labiausiai.
Maža to, su NSO siejamų oficialių tyrimų slaptumas tik stiprina nepagrįstą nuomonę, kad NSO mato tik „žmonės su aliuminio folijos kepuraitėmis“.
„Leidžiame amerikiečiams žinoti, kad Šiaurės Korėja turi atominių raketų, nutaikytų į Los Andželą. Bet neleidžiame jiems žinoti, kad mūsų danguje yra kažkas, ko nesugebame atpažinti? Man atrodo, kad tai yra neproduktyvu“, – sakė buvęs NSO tyrimų programos vadovas.
