Vis tik šiemet buvo priimtas kitoks sprendimas, o „Activision“, kurdami 14-ajį serijos žaidimą, sumanė sugrįžti į Antrojo pasaulinio karo laikus.
Senais laikais „Call of Duty“ serija leisdavo pažvelgti į karą iš įvairių perspektyvų. Amerikiečių kampanija atkartodavo visus karo įvykius, apie kuriuos žino JAV auditorija, britų istorijos sukdavosi apie slaptas operacijas, o sovietai parodydavo vakaruose užmirštą, bet mums labai svarbų svarbų Rytų Frontą. Tačiau šiuometiniame „Call of Duty“ viso to nėra. Žaidime nuo pat pirmos iki paskutinės akimirkos mes seksime Danielį – iš Teksaso kilusį kareivį priklausantį pirmajai pėstininkų divizijai. O viskas prasidės gana banaliai, nuo krikšto ugnimi – išsilaipinimo Normandijoje. Taigi, pradžia yra labai neoriginali, o ir tolimesnė žaidimo istorija naudoja tradicines filmų apie karą klišes.
Tačiau, nepaisant banalios istorijos, „Call of Duty: World War II“ yra turbūt gražiausias serijos žaidimas, galintis ne juokais išnaudoti kompiuterio galią. Veikėjų modeliai, aplinkos ir žaidimo animacijos tiek vaizdo intarpuose, tiek ramesniuose kampanijos perioduose yra nuostabūs, savo spalvomis ir efektais galintys varžytis su kinu. Žaidimas taip pat vertas pagyrų ir dėl puikaus garso dizaino bei profesionaliai įgarsintų veikėjų, kuriems balsus skolino įžymūs Holivudo aktoriai.
Vis tik techninė žaidimo pusė tik dalinai atperka sąlyginai nuobodžią istoriją ir per didelį panašumą į praeityje išleistus „Call of Duty“ žaidimus. Visą žaidimo apžvalgą rasite vaizdo įraše žemiau.
