Astronomai, dirbantys Čekijos Mokslų akademijoje, tokią išvadą paskelbė ištyrę 144 dangaus kūnus, vadinamus bolidais. Tai – didžiuliai meteorai, sprogstantys atmosferoje. Jie priklauso Tauridų srautui ir sudaro naują atšaką. Mažiausiai du jai priklausantys asteroidai yra 200–300 metrų skersmens.
„Labai tikėtina, kad šis naujas meteorų sluoksnis slepia daugybę dar nenustatytų asteroidų, kurių skersmuo siekia tuziną metrų, o gal ir gerokai daugiau. Taigi tikimybė, kad Žemė susidurs su asteroidu, labai padidėja kas penkerius metus, kai atsiranda tikimybė, kad Žemė susidurs su šiuo dangaus kūnų srautu“, – sakoma astronomų pranešime.
Astronomai teigia, kad susidūrimo tikimybė kas penkeri metai padidėja maždaug trijų savaičių laikotarpiu, Žemei susitinkant su šiuo tarpplanetinės medžiagos srautu.
Asteroidai yra labai trapūs, tačiau, būdami didesni nei 10 metrų skersmens, jie gali įsiskverbti giliai į Žemės atmosferą ir sukelti pavojų gyventojams, sakoma pranešime.
Šios astronomų studijos tikslas – paraginti dar aktyviau tyrinėti realią grėsmę galinčius sukelti objektus, kurie yra pakankamai dideli, kad galėtų sukelti netgi tarpkontinentines nelaimes.
Meteoritai, kurių dar nepamiršome: Čeliabinsko katastrofa ir Tunguskos sprogimas
Daugelis dar prisimena Čeliabinsko meteorito 2013 m. padarytą žalą. Šis kosminis kūnas buvo apie 17 metrų skersmens, jis galėjo sverti apie 10 tūkst. tonų ir skriejo apie 64 tūkst. km per valandą greičiu. Jo sprogimo galia prilygo maždaug 500 kilotonų trotilo sprogimui.
Čeliabinsko meteoritas yra didžiausias Žemėje nukritęs kosminis kūnas, kurį užfiksavo žmonės nuo 1908 metų, kai toje pačioje Rusijoje, virš Tunguskos upės (Sibiras), nukrito keliskart didesnis meteoritas.
Manoma, kad Tunguskoje nukrito apie 40 metrų skersmens meteoritas, o jo sprogimo galia išguldė medžius 2,1 tūkst. kvadratinių kilometrų plote.
Tiesa, jei toks kosminis kūnas būtų smogęs Čeliabinske, padariniai būtų kur kas rimtesni. Palyginti sprogimo galią, 50 metrų skersmens objektas turėtų tūkstantį kartų didesnę sprogimo jėgą nei 5 metrų skersmens objektas.
Dideli meteoritai Žemėje nukrenta ne itin dažnai, o dar rečiau tai įvyksta virš apgyvendintų vietovių. Manoma, kad tokie meteoritai, koks nukrito Čeliabinske, pasiekia Žemės atmosferą kas keletą metų arba maždaug kartą per dešimtmetį. „Tai lyg mesti kauliukus. Gali tekti ilgai laukti, kol išmesi norimą skaičių, o gali per trumpą laikotarpį išmesti jį net kelis kartus. Tiesiog taip nutinka atsitiktiniai įvykiai“, – sakė fizikas Markas Bosloughas, dirbantis Sandijos nacionalinėje laboratorijoje (JAV, Naujoji Meksika).
Kodėl įskrieję į atmosferą meteoritai sprogsta? Meteoritai skrieja milžinišku greičiu, o atmosfera juos staigiai sustabdo ir dėl trinties objektas smarkiai įkaista. Plėtimasis būna toks staigus, kad akmuo tiesiog sprogsta.
