Net vienuolika infragarso jutiklių, išsidėsčiusių skirtingose pasaulio vietovėse (Grenlandijoje, Afrikoje, Kamčiatkoje ir kt.), po Čeliabinsko įvykio užfiksavo žemo dažnio bangų sklidimą.
Infragarso ilgosios bangos, kurių dažnis svyruoja nuo 20 iki 0,01 Hz, sklido Žemės atmosfera – žmonių klausa to paprasčiausiai negalėjo užfiksuoti. Anot mokslininkų, drambliai, banginiai ar netgi balandžiai infragarsą naudoja komunikacijai ir navigacijai.
Visuotinės branduolinių bandymų draudimo sutarties organizacijos (CTBTO) jutikliai užfiksavo neįprastą garsą. CTBTO pasaulyje iš viso turi 60 centrų, fiksuojančių galimų atominių bombų sprogimų galingumą.
Pasak mokslininkų, atominių bombų sprogimų sukeliamos bangos pasižymi skirtingomis charakteristikomis nei meteoritų sprogimai, rašo Huffingtonpost.com.
Anot NASA mokslininko Billo Cooke’o, Čeliabinsko meteorito sukelto sprogimo galingumas siekė 300 kilotonų.
Ši sprogimo galia yra maždaug 25 kartus didesnė nei per Antrąjį pasaulinį karą ant Japonijos numestos atominės bombos. Visgi ji neprilygo 1908-ųjų Tunguskos incidentui. Pastarojo sprogimo galia siekė 10–15 megatonų – tai atitinka galingiausios JAV 1954-aisiais išbandytos „Castle Bravo“ atominės bombos sprogimo skleistą energiją.
