Po 1986 m. nelaimės maždaug 116 tūkst. žmonių paliko radioaktyvias vietas, po to dar 220 tūkst. buvo perkelta kitur, o negyvenama zona siekė 4,2 tūkst. kvadratinių kilometrų, kurie po lygiai padalinti Baltarusijos ir Ukrainos teritorijose.
Anot mokslininkų, šis pavyzdys rodo, kad gamta suklestėtų, jei žmonės ją paliktų ramybėje.
„Kad ir kokį neigiamą poveikį turėjo radiacija, poveikis laukinei gamtai nėra toks didelis, kokį darė šioje teritorijoje gyvenantys žmonės“, – sakė Jimas Smithas iš Portsmuto universiteto Jungtinėje Karalystėje. – Kasdieniai dalykai, kuriuos mes darome, tokie kaip zonos okupavimas, medžiojimas ir žemės ūkis, kenkia aplinkai.“
Anot mokslininkų, šis pavyzdys rodo, kad gamta suklestėtų, jei žmonės ją paliktų ramybėje.
J.Smitho ir jo komandos surinkti duomenys yra didžiausias tyrimas apie laukinę gamtą Černobylio teritorijoje nuo nelaimės.
Mokslininkai atliko tyrimus apie stirnų, briedžių, tauriųjų elnių, laukinių meškų ir vilkų populiaciją tarp 2008 ir 2010 metų.
Mokslininkai taip pat išanalizavo istorinius duomenis apie gyvūnų tankumą praėjus dešimčiai metų po nelaimės, tarp 1987 ir 1996 metų. Palyginę duomenis su šiuolaikiniais cezio-137, kuris parodo radiacijos lygį, matavimais, jie nustatė, kad dabar radiacija turi mažai įtakos gyvūnų išlikimui.
J.Smithas teigia, kad didžiausias radiacijos poveikis gyvūnams buvo jaučiamas pirmaisiais metais po nelaimės daugiausiai dėl trumpą laiką gyvuojančių, tačiau toksiškų izotopų jodo-131 ir technecio-99.
Po nelaimės radiacijos lygis, kurį gavo gyvūnai, stabilizavosi ir per dieną pasiekė tokį lygį, kokį gauna žmogus darydamas pilvo kompiuterinę tomografiją.
Kad išsiaiškintų, ar ši dozė gali sukelti mutacijas, mokslininkai dabar tiria Černobylio žuvų mutacijų lygį ir jį lygina su žuvimis iš neužterštų vietų.
