Pro mikroskopą vandens mėginį tyrę biologai stebėjo kaip nedidelės bakterijos dydžio virusas užkrečia amebą ir ima naikinti ją. Mokslininkams taip pat pavyko aptikti panašų organizmą visai kitoje pasaulio vietoje – vienoje Australijos kūdroje. Tiek vienas, tiek kitas virusas yra apie 1 mikrometro (milijonoji metro dalis) ilgio ir 0,5 mikrometro pločio organizmai, kurių genomus sudaro, atitinkamai, 1,9 mln. ir 2,5 mln. DNR bazių. Šios savybės reiškia, kad atrastieji virusai yra didesni nei dauguma bakterijų ir stambesni net už kai kurias eukariotines ląsteles, iš kurių sudaryti ir žmonių bei kitų žinduolių organizmai.
Mokslinis atradimas gali būti itin reikšmingas, mat tyrėjai įsitikinę, kad atrastą organizmą reikėtų priskirti visiškai naujam domenui – stambiausiai gyvybės formų klasifikacijos sistemos daliai. Kadangi šiuo metu evoliucinė biologija remiasi trinare domenų (archėjų, bakaterijų ir eukariotų) sistema, naujasis radinys, mokslininkų pavadintas Pandoravirusu, taptų ketvirtąja gyvybės forma. Toks siūlymas nėra laužtas iš piršto, mat tik 7% viruso genų yra žinomi mokslininkams ir randami kituose organizmuose.
 |
| io9.com/Chantal Abergel ir Jean-Michelo Claverie'o nuotr./Čilėje surastas Pandoravirusas yra tūkstantį kartų mažesnis už girpo virusą, rašoma Nytimes.com |
„Tai (naujojo viruso atradimas) atveria Pandoros skrynią. Kokius atradimus atskleis išsamesni (šio organizmo) genomo tyrimai?“, – retoriškai klausė J-M.Claverie‘as.
J-M.Claverie‘as ir C.Abergel ankščiau yra atradę ir kitų milžiniškų virusų – pirmasis, pavadintas Mimivirusu, aptiktas buvo 2003, o iki šiol didžiausiu buvęs Megavirusas tame pačiame Čilės vandens telkinyje atrastas 2011 metais.
„Science“ žurnale publikuotame straipsnyje tyrėjai parodė, kad Pandoravirusai nepasižymi savybėmis, kurios būdingos iš ląstelių sudarytiems organizmams, pavyzdžiui, bakterijoms. Atrastasis organizmas negamina baltymų ir nesidaugina dalydamasis. Vis dėlto pagrindiniai Pandoroviruso genai yra tokie patys kaip kitų didelių virusų, o pats organizmas turi virusams būdingą gyvavimo ciklą.
Šiuo metu mokslininkai, pasielkę genetinius tyrimus, bando nustatyti viruso kilmę. Biologai laikosi kol kas neįrodytos hipotezės, kad milžiniški virusai išsivystė iš ląstelių. Jei jie iš tikrųjų teisūs, tai reikštų, kad Pandoroviruso protėviai turėjo labai skirtis nuo bakterijų, archėjų ir eukariotų – tik patvirtinus šią prielaidą minėtas siūlymas naująjį virusą priskirti visiškai naujam gyvybės domenui būtų pagrįstas, rašoma Nature.com.
„Mes manome, kad tam tikru metu Žemėje gyvybės dinastija buvo kur kas didesnė nei dabartiniai trys domenai“, – sakė C.Abergel. Biologės manymu, ankstyvuoju gyvybės evoliucijos raidos metu, kai kurios ląstelės išsivystė iki pažangesnių gyvybės formų, tuo tarpu kitos turėjo išlikti parazituodamos ir virsdamos į virusus.
