Tai tolimųjų galaktikų nuotraukos, kurios padarytos naudojant keliolika observatorijos plokščių – faktiškai ji veikia jau dvejus metus. Tačiau po inauguracijos astronomai žada iškelti jau penkiasdešimt antenų ir gauti dar tikslesnį visatos kampelių vaizdą. Ši observatorija be vargo fiksuos ir tokias šviesos bangas, kurių žmonių akys iš vis nepajėgios įžvelgti, ir leis pamatyti dešimt kartų tikslesnius vaizdus nei žymusis „Hubble“, kabantis Žemės orbitoje.
„Džiaugiamės, kad turime daugiau kaip 50 veikiančių antenų. Nusileidome iki šio skaičiaus, nes užtruks, kol veiks visos 66. Sunku numatyti projekto pabaigą“, – kalbėjo ALMA projekto direktorius Thijsas de Graauwas.
Observatorijos ispaniškas trumpinys ALMA reiškia „siela“. Mokslininkai ją suprojektavo taip, kad galėtų patikrinti teorijas apie galaktikų, žvaigždžių ir planetų susiformavimą. Observatorija fiksuoja vadinamuosius ūkus – dulkių ir dujų telkinius, kurie vėliau virsta žvaigždėmis. Vienas iš antenų taikinių – už keturių šimtų šviesmečių esanti žvaigždė, aplink kurią formuojasi Jupiterio dydžio planetos, kitas – už Saulę šimtą kartų jaunesnė žvaigždė. Stebima ir mūsų galaktikoje plytinti juodoji skylė. Visi šie stebėjimai būtų neįmanomi be inžinerijos stebuklu vadinamų plokščių, kurias mokslininkai vadina – dvidešimt pirmojo amžiaus piramidėmis.
„Tai visiškai naujas etapas, nes ši observatorija – didžiausia iki šiol pastatyta pasaulyje“, – sakė astronomas Gianini Marconi.
Nors pagal socialinės raidos rodiklius Čilė ir atrodo kaip pažangiausia Lotynų Amerikos šalis, pati tokios observatorijos nesukurtų. Tai tarptautinis pusantro milijardo dolerių vertės projektas, jį pirmiausia vykdo Jungtinių Valstijų, Kanados, Europos ir Japonijos agentūros bei universitetai. Bet Čilė padovanojo observatorijai idealią vietą – penkių tūkstančių metrų aukštyje plytinčią Atakamos dykumą, kur nerasi nė debesėlio, o svarbiausia – drėgmės, nes bet kokios vandens dalelės labai trukdo teleskopams.
