Pasieks net poliarinį ratą
Analizės metu nustatyta, kad nuo pandemijos pradžios iki 2021 m. rugpjūčio vidurio 193 šalyse susidarė apie 9,2 mln. tonų su pandemija susijusių plastiko atliekų, rašo „The Guardian“.
Didžiąją dalį plastiko – apie 87,4 proc. – panaudojo ligoninės, o 7,6 proc. – pavieniai asmenys. Pakuotės ir tyrimų rinkiniai sudarė atitinkamai apie 4,7 proc. ir 0,3 proc. atliekų, pranešė autoriai naujausiame tyrime, lapkričio 8 d. paskelbtame internete žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Komanda sukūrė modelį, pagal kurį buvo galima numatyti, kiek šių plastikinių atliekų po išmetimo patenka į vandenyną. Jie numatė, kad rugpjūčio 23 d. duomenimis, apie 28 550 tonų plastikinių šiukšlių jau buvo patekusios į vandenynus, kurias ten pernešė 369 didžiosios upės, rašo „The Guardian“.
Po trejų metų didžioji dalis šiukšlių iš vandenyno paviršiaus persikels į paplūdimius ir jūros dugną, o iki metų pabaigos į paplūdimius bus nuplauta daugiau kaip 70 proc. šiukšlių, rašė autoriai.
Nors trumpuoju laikotarpiu šiukšlės daugiausia paveiks pakrančių aplinką, ilgainiui šiukšlių sankaupos gali susidaryti atvirame vandenyne, prognozuoja modelis. Plastikas, kuris bus nuneštas link poliarinio rato, atsidurs aklavietėje, ir didžioji jo dalis greitai nugarmės į jūros dugną. Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad iki 2025 m. susiformuos vadinamoji cirkumpoliarinė plastiko kaupimosi zona.
O „šio šimtmečio pabaigoje modelis rodo, kad beveik visas su pandemija susijęs plastikas atsidurs jūros dugne (28,8 proc.) arba paplūdimiuose (70,5 proc.), o tai gali pakenkti bentosinėms ekosistemoms“, t. y. giliausiems vandenyno regionams, rašo autoriai.
Tyrime ypač pabrėžiama, kad besivystančiose šalyse reikia sukurti geresnes medicininio plastiko atliekų surinkimo, apdorojimo ir šalinimo sistemas, kad jos nepatektų į upes, ir apskritai reikia riboti vienkartinio plastiko naudojimą ir, kur įmanoma, daugiau naudoti tvarių alternatyvų, rašė autoriai.
