„Jeigu mūsų Aštriojo kalno hipotezės bus patvirtintos, reikės peržiūrėti teiginius, kad šiltas ir šlapias klimatas buvo trumpalaikis, paplitęs tik tam tikrose vietose“, – sakė Ashwinas Vasavada'as, vyresnysis „Curiosity“ projekto mokslininkas. – Tikslesnis paaiškinimas būtų toks, kad senovėje plonesnė Marso atmosfera padidino temperatūrą, tačiau mes dar nežinome, kaip ji tai padarė.“
Geriausias dalykas yra tas, kad iš kiekvieno pakartotinio ežero atsiradimo mes dabar gauname žinių apie aplinką, – sakė J.Grotzingeris.
Mokslininkams daug klausimų kelia tai, kodėl šis sluoksniuotas kalnas yra krateryje. Aštrusis kalnas yra maždaug 5 km aukščio, o jo šonai turi šimtus sluoksnių, sudarytų iš akmenų. Akmenų sluoksniai, kurie susidaro iš ežerų, upių ir vėjo nuosėdų, pateikia įrodymų apie pasikartojantį Marso ežerų užpildymą ir išgaravimą, kuris tęsėsi daug ilgiau nei manyta iki šiol.
„Mes artėjame prie Aštriojo kalno išsiaiškinimo paslapties, – kalbėjo „Curiosity“ projekto mokslininkas Johnas Grotzingeris iš Kalifornijos technologijų instituto. – Toje vietoje, kur dabar yra kalnas, anksčiau galėjo būti daugybė ežerų.“
Dabar „Curiosity“ tiria žemiausius Aštriojo kalno nuosėdų sluoksnius. Upės į ežerą atnešė smėlį ir nuosėdas, ir upių žiotyse suformavo deltas, panašias į tas, kurios randamos upių žiotyse Žemėje. Šis ciklas kartojosi daug kartų.
„Geriausias dalykas yra tas, kad iš kiekvieno pakartotinio ežero atsiradimo mes dabar gauname žinių apie aplinką, – sakė J.Grotzingeris. – Kai marsaeigis pakils aukščiau, mes atliksime bandymus, kurie parodys atmosferos, nuosėdų ir vandens sąveikos šablonus. Mes matysime, kaip jų cheminė sudėtis keitėsi bėgant metams.“
Nepaisant ankstesnių įrodymų iš kelių Marso misijų, kurios skelbė apie drėgną klimatą senovės Marse, klimato modeliavimu dar reikia nustatyti sąlygas, kurios turėjo lemti ilgus šiltus periodus, leidusius egzistuoti vandeniui Marso paviršiuje.
