Per maždaug 50 minučių trukusią diskusiją daugiausia kalbėjo D.Kepenis, per tą laiką spėjęs 25 kartus pasidalyti „alternatyviais faktais“, kuriais Seimo narys bandė sukelti abejones dėl skiepijimo naudos, nors pastaruoju metu didelį visuomenės susirūpinimą kelia tymų protrūkiai – Madagaskare dėl to šiemet mirė beveik 1000 žmonių, o Lietuvoje ši liga vien per 2019 metus diagnozuota apie 250 kartų.
Nusprendžiau viską, ką D.Kepenis išpasakojo šioje laidoje, raštu dekonstruoti, išnarstyti po kauliuką ir pagrįsti faktais.
D.Kepenis: „Amerikoje 4 mlrd. dolerių yra sumokėta kompensuoti žalai po skiepų ir tas yra teismuose įrodyta“
Išmokų už įtariamą skiepų žalą skyrimu užsiima Sveikatos išteklių ir paslaugų administracija HRSA, vykdanti Vakcinų žalos kompensavimo programą (Vaccine Injury Compensation Program, VICP). Šios oficialios JAV institucijos svetainėje nurodoma, kad VICP vykdymas pradėtas kaip alternatyva teisiniam bylinėjimuisi dėl kiekvieno atvejo, kai skundžiamasi dėl tikro ar tariamo nepageidaujamo vakcinų poveikio. Nors vakcinų nepageidaujami poveikiai yra itin reti, ir HRSA pabrėžia, jog vakcinos gelbsti gyvybes apsaugodamos nuo ligų, taip pat nurodoma, kad itin retais atvejais gali pasitaikyti ūmių, stiprių alerginių reakcijų.
Išmokos besiskundžiantiems gali būti skiriamos netgi tais atvejais, kai nėra įrodoma skiepo ir patirtos žalos sąsaja, tačiau manoma, kad aiškinimasis truks ilgiai ir kainuos brangiau, nei numatoma išmokos suma.
Administracijos skaičiavimais, išmokos skiriamos maždaug vienam paskiepytam pacientui iš milijono. Maždaug du trečdaliai pacientų skundų yra atmetami.
Svetainėje nurodoma, kad išmokų fondas sukurtas po to, kai praėjusio amžiaus pabaigoje bylų prieš skiepų gamintojus gausa pradėjo kelti grėsmę, kad pradės trūkti vakcinų, ir skiepijimo dažniai kris žemiau rekomenduojamų normų, dėl ko galėjo prasidėti ligų, nuo kurių apsaugo skiepai, protrūkiai.
Ir nors ši programa iš tiesų yra išmokėjusi 4 mlrd. dolerių, pažymėtina, kad beveik 80 proc. visų išmokų išduodama po susitarimo tarp ginčo šalių, be jokių įrodymų, kad žalą sukėlė skiepai. Be to, išmokos pagal šią programą skiriamos ir besiskundžiančiųjų advokatams – nėra nurodoma, kokia dalis lėšų atitenka teisininkams, o kokia – jų atstovaujamiems asmenims.
Administracijos skaičiavimais, išmokos skiriamos maždaug vienam paskiepytam pacientui iš milijono. Maždaug du trečdaliai pacientų skundų yra atmetami, didžioji dalis likusių taupant laiką ir teisines išlaidas patvirtinamos susitarimo būdu.
D.Kepenis: „Mane vadina antivakseriu, bet aš esu pats tikriausias provakseris, aš tikrai už tai, kad reikia skiepytis, bet ne privaloma būtų.“
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tarp dešimties didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai 2019 metais nurodė dvejojimą dėl skiepijimosi. Ir net jeigu ponas D.Kepenis atvirai neskelbia, kad vakcinas reikia naikinti, jis akivaizdžiai skatina abejoti jų saugumu bei naudingumu, vadinasi, ir pats asmeniškai patenka į PSO nurodytų grėsmių dešimtuką.
D.Kepenis: „Labai dažnai girdime, kad po privalomų skiepų, ypač, kai pirmą dieną paskiepijama, staiga Mažeikiuose susirgo 70 vaikų būtent ta liga, tuberkulioze, nuo kurios skiepijama pirmą dieną. Europoje esame mažumoje tokių šalių, kuriose pirmą dieną skiepijama. Yra mokslo įrodymų, kad jeigu vaikelį skiepysi kad ir trijų mėnesių, nuo to visiškai nesikeičia jo atsparumas – priešingai, neatsiranda antikūnai pirmą dieną. Po trijų mėnesių, kai susiformuoja natūralus imunitetas, atsiranda. Ir tokių dalykų yra daugybė.“
Nei internete, nei kreipiantis į specialistus, kurių darbas yra epidemiologinės padėties Lietuvoje stebėsena, informacijos apie tokį protrūkį – 70 pacientų, kuriems būtų diagnozuota tuberkuliozė – atrasti nepavyko. Telšių apskrities 2008–2016 m. statistiniai sergamumo tuberkulioze duomenys taip pat nerodo, kad per šį laikotarpį būtų koks nors staigus sergamumo tuberkulioze šuolis ne tik Mažeikių rajone, bet ir visoje Telšių apskrityje.
Atliekant interneto paiešką pagal terminą „tuberkuliozės protrūkis“ pavyko rasti kelias žinias apie incidentus Skuodo, Radviliškio, Rokiškio, Vilniaus rajonuose, kur vienu metu liga diagnozuota ne daugiau nei 10 asmenų (dažniausiai – ugdymo įstaigose).
Tuo metu skiepijimo kalendoriai sudaromi įvertinus pasaulinius medicininius įvairių vakcinų efektyvumo rodiklius ir specialistų rekomendacijas, taip pat epidemiologinę padėtį šalyje.
D.Kepenis: [Tęsiant kalbą apie skiepijimą nuo tuberkuliozės] „Bangladešas pirmą dieną ir mes pirmą dieną, kai daugybė šalių neskiepija vaikų pirmą dieną, nes siaubas, kai tavo vaikelį tik ką gimusį priverčia klykti. Ir svarbiausia, kad taip nesuformuojamas imunitetas. Ir tėvai, tą žinodami, priešinasi.“
Tai yra akivaizdus melas ir dezinformacija. Patikimas ir patogus informacijos šaltinis šiuo klausimu yra su Kanados visuomenės sveikatos agentūros pagalba parengtas BCG vakcinacijos atlasas, kuriam sudaryti panaudota Pasaulio sveikatos organizacijos 2015 metų statistika.
Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad kūdikių skiepijimas BCG vakcina kuo anksčiau po gimimo yra viena iš esminių strategijų, kurios tikslas yra sumažinti sergamumą tuberkulioze.
Šiame atlase patogiai pateikta informacija parodo, jog iškart po gimimo BCG vakcina, sukuriančia imunitetą tuberkuliozės sukėlėjui, skiepiama daugumoje pasaulio valstybių, nedidelėje dalyje – nuo pirmos gimimo dienos iki metų amžiaus. Tik keliose valstybėse (JAV, Kanadoje, Italijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose) šia vakcina skiepijami ne visi naujagimiai, o tik priklausantys tam tikroms padidintos infekcijos rizikos grupėms.
Dar keliose valstybėse (didesnėje dalyje Vakarų Europos, kur registruojama ne daugiau nei 10 tuberkuliozės atvejų per metus 100 000 gyventojų) visuotinių skiepijimo nuo tuberkuliozės programų atsisakyta. Lietuvoje, 2011 metų duomenimis, buvo nustatomi 56 tuberkuliozės atvejai per metus 100 000 gyventojų.
Pasaulio sveikatos organizacijos ataskaitoje nurodoma, kad kūdikių skiepijimas BCG vakcina kuo anksčiau po gimimo yra viena iš esminių strategijų, kurios tikslas yra sumažinti sergamumą tuberkulioze. Paskaičiuota, kad aukštas pasaulinis vakcinavimo lygis (90 proc.) ir plataus masto BCG vakcinos naudojimas naujagimiams leistų išvengti daugiau nei 115 tūkst. mirčių gimstamumo kohortoje per pirmuosius 15 gyvenimo metų.
D.Kepenis: „Dar viena informacija: Lietuvoje tūkstančiai vaikų neskiepyti. Bet, jūsų žiniai, nėra jokio tyrimo, kas atsitinka su neskiepytais vaikais. Pasirodo – iš apklausos – kad tai yra patys sveikiausi, atspariausi vaikai. Nėra įrodymų. Nieks netyrė.“
Deja, pono D.Kepenio teiginį akivaizdžiai paneigia šiųmečio tymų protrūkio Lietuvoje statistika: iš 60 tymais susirgusių vaikų 90 proc. yra neskiepyti.
Apklausos, kuriomis galimai remiasi ponas Kepenis, veikiausiai publikuotos tendencinguose šaltiniuose, kurių tikslas yra skleisti abejones skiepijimo nauda (tai yra taip pat viena iš dešimties didžiausių PSO nurodytų grėsmių visuomenės sveikatai), nes medicininės informacijos šaltiniuose šį teiginį patvirtinančių tyrimų nėra.
D.Kepenis: [Kalbant apie tymus] „Yra kita statistika. Mums nereikia bauginti ir gąsdinti. Tai yra liga, kuria visi vienaip ar kitaip perserga – arba pasiskiepiję perserga švelniuoju būdu, arba kur nors šeimoje.“
Tai taip pat melas. Pasiskiepiję nuo tymų imunitetą šiai ligai dažniausiai įgyja apskritai be jokių pastebimų sirgimo šia liga požymių: 93 proc. įgyja atsparumą jau po pirmos vakcinos dozės, 97 proc. – po abiejų dozių, numatytų tipiniame vakcinavimo kalendoriuje. Minėtoji amerikiečių VICP programa numato, kad po MMR skiepo tymais gali susirgti tik žmonės su imunodeficito būklėmis ir už ligos požymių pasireiškimą skiriama kompensacija.
Iš dalies dėl to, jog apsauga nuo ligos nėra šimtaprocentinė, Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad siekiamas skiepijimo nuo tymų lygis yra 95 proc. populiacijos – dėl to susidarančio kolektyvinio imuniteto pakaktų siekiant apsisaugoti nuo ligos protrūkių.
D.Kepenis: „Aš nesakiau, kad skiepai yra nereikalingi. Aš sakiau, kad jie turi būti sąmoningi. Pernai per metus 33 vaikai Europoje mirė nuo tymų. Lietuvoj kiek? Nė vienas nenumirė iki šiol. Europoje iš pusės milijardo gyventojų 33 numirė. Bet mes pirmą argumentą keliame, kad nenumirtų, bet puikiai skiepytųsi. Nors jeigu paskaitytumėte skiepų anotacijoje, ten parašyta, kad 3,5–10 iš milijono šalutinis poveikis yra mirtis. Tai jeigu žinote, kad vaikelis gali numirti, drąsiai skiepijate ar galvojate? Ar tariatės, ar klausinėjate? Jeigu jums niekas neaiškina ir sako „skiepykitės ir viskas“, natūralu, kad žmonės ima galvoti.“
D.Kepenis klaidingai cituoja 2017 m. PSO statistiką. Tais metais Europoje nuo tymų mirė 35 žmonės. Be to, palyginti su 2016 metais, buvo stebėtas beveik keturgubas ligos diagnozavimo augimas – nuo 5273 atvejų 2016 m. iki 21 315 atvejų 2017 metais. 2018 metais dėl tymų Europoje mirė 72 žmonės. Ligos diagnozių skaičius, ne visais statistiniais duomenimis (pagal 47 iš 53 Europos regiono valstybių pateiktą informaciją), išaugo dar keturis kartus, iki 82 596 atvejų. Vertėtų pakartoti, kad geriausias apsaugos nuo tymų būdas – skiepai.
Palyginti, JAV Ligų kontrolės centro (CDC) duomenimis, vien per 2000–2016 m. laikotarpį skiepai nuo tymų leido išvengti 20,4 mln. mirčių. Statistiškai net tokiose išsivysčiusiose šalyse su stipria medicinos sistema, kaip JAV, 1–2 susirgimo tymais atvejai iš 1000 baigiasi mirtimi.
Kalbant apie skiepų nuo tymų (taip pat – raudonukės ir parotito) sąsajas su mirtinais atvejais, tyrimai yra atlikti. Skiepų nauda abejojantys asmenys dažnai remiasi VAERS duomenų bazės (joje registruojami galimai, bet nebūtinai dėl vakcinų poveikio patirtų nepageidaujamų poveikių atvejai) įrašais.
Šios duomenų bazės ir susijusių mokslinių darbų analizę atlikę mokslininkai straipsnyje, publikuotame 2015 metais, nurodo, kad, kai mirtis nutinka praėjus kuriam laikui po skiepijimo, artimieji yra linkę kelti klausimą, ar mirtis nėra susijusi su skiepu. Tačiau, anot šio straipsnio autorių, jokių VAERS duomenų bazėje aprašytų atvejų negalima tvirtai sieti su skiepo žala.
Be to, straipsnio autoriai nurodo, kad kai kurie VAERS nurodomi mirties atvejai aprašo vaikus su iki skiepijimo nustatytais kitais sunkiais sveikatos sutrikimais ar net nelaimingais atsitikimais. CDC atstovai nurodo, kad visi VAERS registruoti mirties atvejai buvo išsamiai išanalizuoti, taip pat patikrinti visi susiję medicininiai įrašai, autopsijų ataskaitos, mirties liudijimai ir nė vienu atveju nenustatyta priežasties ir pasekmės ryšio tarp MMR vakcinos ir mirties.
D.Kepenis: „Pavyzdžių yra daugybė, kad atsitinka ligos po to (po skiepų?) ir paaiškėja, kad neįspėjo tėvų. Aš tiesiog atstovauju tiems tėvams, kurie man rašo laiškus ir prašo kažką daryti, kad nebūtų taip, kaip dabar yra. Nes jie negauna kompensacijų už patirtą žalą.“
Skiepijimas atliekamas tik po šeimos, vaikų ligų arba vidaus ligų gydytojo apžiūros. Tai būtina, nes, atsižvelgdamas į skiepą, esamą paciento būklę, jo ligos istoriją ir kitus rizikos veiksnius, gydytojas siunčia skiepytis arba pateikia savo rekomendacijas, kada skiepyti ir koks skiepas yra tinkamiausias. Be to, gydytojas paaiškina apie retas, tačiau galimas organizmo reakcijas ar komplikacijas.
Vadovaujantis LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr.102 2317; 1998, Nr. 52-1425) 8 straipsnio reikalavimais, imunoprofilaktika teikiama, pasirašius pacientui (arba paciento atstovui) sutikimą skiepytis. Skiepija atitinkamos specializacijos gydytojai (šeimos, vaikų ligų, vidaus ligų gydytojai, akušeriai-ginekologai, infekcionistai) ir specialiai išmokytas medicinos personalas (slaugytojos). Vaikai iki 18 metų skiepijami laikantis Lietuvos Respublikoje galiojančio Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtinto skiepų kalendoriaus.
D.Kepenis: „Diabetą gavo vaikai. Įsivaizduojate, diabetą? Apie autizmą nešneku, atseit įrodyta. Bet autizmas auga. Ir sako, niekas nežino – gal nuo maisto. Tai tirkime. Tirkime ir tikrai pasakykime, kad negali būti.“
Moksliniai tyrimai (konkrečiai – 2004 m. tyrimas, kurio metu atliktas daugiau nei 4,7 mln. atvejų palyginimas) rodo, kad vaikai, skiepyti bent viena bet kokios vakcinos doze, statistiškai I tipo diabetu neserga dažniau nei visiškai neskiepyti vaikai. Apžvalginis 2016 m. tyrimas, apibendrinęs 23 tyrimų duomenis, taip pat neparodė diabeto ir vakcinavimo (MMR, HiB) sąsajų. Toje pačioje mokslinių darbų duomenų bazėje gausu ir kitų tyrimų, kuriais sąsajų tarp skiepijimo bei diabeto nenustatyta.
Atlikta gausybė kur kas didesnės apimties, aukštos kokybės ir asmeninių finansinių interesų neiškraipytų mokslinių darbų, kuriais A.Wakefieldo melas vienareikšmiškai paneigtas: nei MMR vakcina, nei gyvsidabrio junginys timerosalis, vakcinose naudojamas kaip adjuvantas, autizmo nesukelia.
Kalbant apie autizmo ir skiepų sąsajas, už pasaulinę skiepų krizę sukėlusio mokslinio darbo, kuriuo MMR skiepas buvo susietas su autizmu, sufabrikavimą gydytojas Andrew Wakefieldas neteko savo gydytojo licencijos. Vėliau atlikta gausybė kur kas didesnės apimties, aukštos kokybės ir asmeninių finansinių interesų neiškraipytų mokslinių darbų, kuriais A.Wakefieldo melas vienareikšmiškai paneigtas: nei MMR vakcina, nei gyvsidabrio junginys timerosalis, vakcinose naudojamas kaip adjuvantas, autizmo nesukelia.
Patogų, lengvai skaitomą (anglų kalba) populiariausių mitų apie vakcinas paneigimą, publikuotą itin patikimame žurnale „Science“, rasite paspaudę šią nuorodą.
D.Kepenis: „Mes remiamės Amerikos tyrimais, bet Lietuvoj nenorime tirti. Bet Amerikoje yra žala atlyginama – 4 milijardai išmokėti žalai.“
Sunku suprasti, iš kur gali rastis mintis, kad lietuviai yra kažkokia fiziologiniu požiūriu išskirtinė tauta, kuriai neturi galioti pasaulinė medicininė statistika. O rėmimasis pasauline statistika, viena vertus, užtikrina mažesnes (ir nelabai jau nereikalingas) išlaidas moksliniams tyrimams bei galimybes tuos pinigus skirti naudingesnėms mokslinėms veikloms, kita vertus, pasaulinės tiriamųjų imtys yra gerokai didesnės už nacionalines.
Kita vertus, po korumpuoto gydytojo Andrew Wakefieldo skandalo Jungtinėje Karalystėje išaugo tėvų kreipinių į teismus dėl įtariamos vakcinų žalos skaičius. Specialiai tam buvo įkurtas teisinės pagalbos fondas: už teisines paslaugas tėvams, įtariantiems, kad skiepai sužalojo jų vaiką, valstybė teisininkams sumokėjo 15 mln. svarų. Tačiau nebuvo skirta nė viena išmoka už žalą, nes nepavyko nustatyti skiepo kaip priežasties ir žalos kaip pasekmės ryšio.
D.Kepenis: „Tą [skiepijimosi skatinimą] turi daryti gydytojai, šeimos gydytojas turi savo prisirašiusių žmonių, ten tūkstantį, pora, jis su jais šneka ir jiems paaiškina. Kam reikia politikams pradėti aiškinti medikams, kaip jie turi dirbti, vat kam reikia?“
…Pasakė medicininio išsilavinimo neturintis Seimo narys, kuris tiesioginiame eteryje, Seime ir internetinėje žiniasklaidoje aiškina medikams, kaip reikia dirbti.
D.Kepenis: „Pasakysiu faktą: skiepai nuo papilomos viruso tokioje turbūt apleistoje šalyje, kaip Japonijoje, staiga, reiškia, išimti iš privalomų skiepų kalendoriaus, dėl to, kad japonai sako, labai daug yra žalingų pasekmių po šito skiepo ir jis sustabdytas yra. O aš vaizdingai paklausiau: mes nuo 11 metų, skirtingai nuo japonų, vis tiek skiepysime mergaites? Jos, kai pradės gyventi lytiškai – ko gero, labai anksti, gal 12 metų pradės – kad nesusirgtų vėžiu, mes jau pasiskiepijome. Bet pasirodo, kad pasekmių įvairiausių žalingų pasaulyje pilna. Ir mes visiškai nereaguodami vis tiek skiepykimės. Vietoj to, kad tėvai namuose vaikui sakytų: nu neskubėk, mergaite, lytiškai gyventi. Gal pakentėk biskį. Gal daugiau skirkime dėmesio doroviniam auklėjimui, negu skubėkim skiepyti?“
Kontrafaktas: Japonijoje dėl žmogaus papildomo viruso skiepo iš tiesų būta problemų. Bet ne dėl skiepo sukeliamų nepageidaujamų poveikių, o panašių, kaip būta A.Wakefieldo, autizmo, enterinio kolito ir MMR vakcinos susiejimo atveju.
Viso šio skandalo genezę aprašė interneto leidinys „Vox“, jame netrūko melo ir internetinės propagandos skleidimo per „Youtube“. Netrukus po nemokamos skiepijimo programos pradžios 2013 metais kelios pacientės pasiskundė nepageidaujamais poveikiais ir jau po kelių mėnesių programa buvo sustabdyta, o 2016 m. Japonijos mokslininkui Shuichi Ikedai atlikus tyrimą su pelėmis buvo nustatyta, kad vakcina „Gardasil“ sukelia smegenų pažeidimus. Visa ši istorija aprašyta šioje įtartino pavadinimo svetainėje. Tiesa, nors pavadinimas įtartinas, straipsnio autoriai remiasi patikimais, recenzuojamais šaltiniais.
Be to, ši istorija dar toli gražu nepasibaigusi – mokslo žurnalistė, skeptikė ir medikė Riko Muranaka galimai atskleidė, kad tyrimo su pelėmis autorius iš tiesų HPV skiepus suleido tik vienai pelei, o mokslo straipsnio iliustravimui panaudojo visai kitos pelės smegenis. Kita vertus, šių metų kovo 26 dieną Japonijos teismas nusprendė patenkinti S.Ikedos ieškinį: jis kaltino žurnalistę jį apšmeižus. Teismo sprendimu nurodyta, kad žurnalistė nepateikė įrodymų, kad tyrimo duomenys iš tiesų buvo sufabrikuoti taip, kaip ji buvo aprašiusi.
Bet 109 tyrimų, atliktų su žmonėmis, apžvalga parodė, kad visos tirtos ŽPV vakcinos yra saugios, vietinės reakcijos (paraudimas ir skausmas) į devynvalentę ŽPV vakciną buvo kiek stipresnės nei į keturvalentę, o jokios žalos nervų sistemai ir smegenims šios vakcinos nekelia.
D.Kepenis: „Aš šiandien įdėjau savo feisbuke kelis straipsnius iš mūsų spaudos oficialios, kurią išleido, reiškia, mokslininkai, pasirašę tuos straipsnius. Tai ten parašyti dalykai. Tai skaitykime ir tada ginčykimės.“
Laida buvo įrašinėjama kovo 25 dieną. Kovo 28 dieną pono D.Kepenio feisbuko juostoje nebuvo jokių kovo 25 d. datuojamų straipsnių iš oficialios spaudos – tik dvi nuorodos į LRT laidą „LRT forumas“, kurioje D.Kepenis buvo vienintelis skiepų saugumu abejojantis asmuo (kartu laidoje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, gydytojas infektologas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis, socialdemokratas Gintautas Paluckas, pateikęs siūlymą skiepus kokia nors forma padaryti privalomus, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų klinikos vedėjas prof. habil. dr. Vytautas Usonis ir tymus neseniai savo kailiu patyręs atlikėjas Aleksandras Ivanauskas-Fara).
Ankstesnis D.Kepenio įrašas feisbuke – kovo 22 d. pasisakymas Seime apie skiepus, sukėlęs daug triukšmo. Vėliau – dalis neaiškios reputacijos žurnalo „Ko gydytojai Tau nepasako“ (leidžiamas Latvijoje, verčiamas iš anglų kalbos) nuskenuotų puslapių, kuriais Seimo narys veikiausiai ir rėmėsi kaip savo informacijos šaltiniais.
Jeigu straipsnių savo feisbuko juostoje D.Kepenis nurodytu laiku ir buvo įkėlęs, tai jie buvo pašalinti.
D.Kepenis: [Apie tymus] „Ne vėžiu gi susirgo. Mes kaip vėžiu gąsdinamės.“
JAV medicininė statistika rodo, kad 1–2 tymų atvejai iš tūkstančio baigiasi mirtimi. Išgyvenamumo statistika tikrai palankesnė nei onkologinių ligonių, tačiau, įvertinus tai, kad nuo šios ligos galima apsisaugoti skiepais (kurie mirties veikiausiai niekada nesukelia), ir tokia rizika yra sunkiai pateisinama.
D.Kepenis: „Gi skiepai kada gimė? Kada buvo asocialūs žmonės. Kada buvo nešvara, kada buvo sąlygos nehigieniškos. Tada atsirado skiepai. Ir aš labai sutinku, kad ten, kur tokie žmonės vat asocialūs – taip, čia tikrai būtų galima juos paskiepyti...“
Skiepai atsirado 1796 m., kai gydytojas Edwardas Jenneris pastebėjo, kad melžėjos beveik niekada neserga raupais, ir padarė išvadą, kad veikiausiai melždamos karves jos iš gyvūnų pūlių užsikrečia kur kas mažiau virulentiška karvių raupų forma bei įgyja imunitetą gerokai pavojingesnei „žmonių“ raupų formai. Savo pastebėjimą jis patikrino karvių pūlių sušvirkšdamas aštuonmečiui Jamesui Phippsui – savo sodininko sūnui.
Teiginys, kad skiepai atsirado dėl asocialių žmonių veikiausiai yra įžeidimas XVIII a. melžėjoms.
Nors šiandien už tokio medicininio eksperimento etinės pusės nepaisymą E.Jenneris veikiausiai netektų mediko licencijos ir užsitrauktų visos medikų bendruomenės rūstybę, anais laikais tai, matyt, buvo priimtina. Be to, mediko hipotezė pasitvirtino, buvo sukurti efektyvūs skiepai nuo raupų, dėl ko ši liga apskritai išnyko – paskutinė raupų diagnozė registruota 1977 metais, ir tai yra pelnytai vadinama pačia didžiausia žmogaus pergale prieš ligas medicinos istorijoje.
Teiginys, kad skiepai atsirado dėl asocialių žmonių, veikiausiai yra įžeidimas XVIII a. melžėjoms. Kita vertus, asocialių žmonių turėjo būti ir Romos imperijos laikais. Todėl skiepų atradimą būtent XVIII a. reikėtų sieti ne su asocialių žmonių skaičiaus padidėjimu, o su natūralia medicinos mokslo pažanga ir (kaip dažnai pasitaiko mokslo srityje) atsitiktine idėja, kuri pasiteisino.
D.Kepenis: „Jūs žinote, kad imunitetas yra dviejų rūšių – bendras, kurį mes gauname sveikai gyvendami, judėdami, sveikai maitindamiesi, kai mes žiūrime, ką valgome, kaip grūdinamės. Netgi mūsų nuotaika, mūsų įtampos taip pat priklauso nuo mūsų.“
Medicininis imuniteto skirstymas ir D.Kepenio imuniteto skirstymas (bei jo moduliavimo būdai) – labai nepanašūs dalykai. Pateikiama nuoroda į nesudėtinga kalba parašytą anglišką „Wikipedia“ tekstą, nes lietuviškoje versijoje pasigedau aiškumo ir tikslumo.
D.Kepenis: „Negąsdinkime žmonių tais tymais. Niekas nenumirė ir negresia mirčių. Europoje per metus 33 mirė. Tai yra 0,0001 gyventojų procento. Tuo tarpu, kai numirė šalia, jų šimtą kartų daugiau numirė nuo rūkymo, nuo girtavimo.“
Kartojama amerikiečių pateikiama mirčių nuo tymų statistika: 1–2 atvejai iš 1000. Per šiuos metus Lietuvoje jau užfiksuoti ne mažiau nei 242 tymų atvejai. Tik dėl laimingo atsitiktinumo (ir tikriausiai kokybiško medikų darbo) šiemet Lietuvoje dar niekas nemirė nuo tymų. Dalyvaudamas laidoje „Karštos kėdės“ citavimo klaidą padariau ir aš pats, atsakydamas, kad Madagaskare mirė apie 90 žmonių – iš tiesų nuo protrūkio pradžios 2018 m. rugsėjį iki šių metų kovo vidurio Madagaskare nuo tymų jau mirė 1141 žmogus.
D.Kepenis: „Bet tuos tyrimus užsakė kas? Žinote, kas užsakė tuos tyrimus, kur įrodinėja, kad ne skiepai, bet kas kita? Kas juos užsakė? Pažiūrėkime, kas mokėjo, ir pamatysime, kas padarė išvadą. Mes ne kartą girdėjome, kaip užsakė, kad nikotinas beveik nėra pavojingas – dabar jau pavojingas pasidarė. Vat užsakė tie, kuriem reikia, kad būtų nepavojingas. Mes tą girdėjome ne kartą.“
Informacija apie mokslinių tyrimų finansavimą arba finansinius interesus paprastai pateikiama mokslinio straipsnio skiltyje pažymėtoje „Funding/Support“, „Potential conflict of interests“ ar panašiai.
Tiesa, asmuo, nuo kurio mokslinio tyrimo prasidėjo skiepų – ypač MMR – baimė, Andrew Wakefieldas, savo „legendiniame“ straipsnyje nenurodė, kad gavo apie pusę milijono svarų iš advokatų, kurie atstovavo šeimoms, kurių vaikams buvo diagnozuotos žarnyno ligos arba autizmo spektro sutrikimai.
Ridas Jasiulionis: „Pone Kepeni, ar jūs prisiimate sau atsakomybę už tai, kad Lietuvoje ir toliau mažės procentas tėvų, kurie skiepija savo vaikus?“
D.Kepenis: „O jūs prisiimate sau atsakomybę dėl vieno skiepo pasekmių, vienos ligos pasekmių? Kiek yra ligų? Žinote? Iš viso, koks yra ligų sąrašas? Kiek yra skiepų Lietuvoje, žinote? Ir kodėl mes vieną skiepą dabar tiek daug kultivuojame? Jeigu mes parašytume straipsnių informacinių va tiek (rodo rankomis) apie tai, ką mes dabar šnekame, tai, ko gero, žmonės imtų keistis. Bet mes visą laiką vis „skiepykis ir skiepykis“. Nuo vienos ligos, nuo vieno skiepo. Kai niekas nenumirė, čia nieko neįvyko stebuklingo, kam reikia? Kas čia, maras puola mus? Kas čia mus puola? Kas čia tie tymai yra? Kas čia per tragedija?“
Mokslinių straipsnių apie skiepų saugumą ir yra prirašyta va tiek (autorius rodo rankomis), didžiąją dalį jų galima rasti biomedicininių mokslinių darbų duomenų bazėje „PubMed“ arba naudojant „Google Scholar“ paieškos variklį.
Bet jie parašyti gerokai sudėtingesne, atsargia, moksliška kalba, pagrįsta skaičiais ir ne visiems suprantamais statistiniais tų skaičių patikimumo patvirtinimais, kad medicininio išsilavinimo neturintys žmonės labiau linkę remtis nepatikima, emocinga, neretai pavienių atvejų, kuriuos siekiama kažkaip susieti su skiepais, pagrindu kuriama informacija, išdėstyta „Facebook“ ir „Youtube“ tinkluose.
D.Kepenis: „Įrodykim žmonėms, kad taip yra. Kalbėkim jiems. Tegu šeimos gydytojai paaiškina tėveliams. Bet kai tėvelis sako: „Daktare, o tu pats tai nepasiskiepijai“ – „Nu va žinai čia, man nereikia“, tai va tokie dalykai ir vyksta. Tai kai mes susitarsime, kada įtikinsime, tada skiepykimės. Kol nėra sutarimo, prievartos čia būti negali. Aš tą sakau tvirtai įsitikinęs. Turi būti laisvanoriškas skiepijimasis. Ir aš už tai.“
Raginimas įrodyti tai, kas jau įrodyta daugybę kartų – ir pavieniais tyrimais, ir apžvalgomis, ir metaapžvalgomis, su šimtais tūkstančių pacientų – skatina visuomenę abejoti jau išdėstytais moksliniais faktais. Grįžtame prie abejonių skiepijimo nauda skatinimu.
D.Kepenis: „Ir iš „Pubmedo“ žmonės ima atsakymus ir klausia, kaip čia gali būti. Pasižiūrėkite šiandienos diskusiją feisbuke. Būtent visur cituojamas „PubMedas“. Ir jie iš ten abejoja. Paskaitykime va dabar. Vat vakar prasidėjo – įdėjo konservatoriai straipsnį, Ugnius Kiguolis ten su jais diskutuoja. Jie visą laiką deda iš „PubMedo“: va, o kas čia, o kas čia? Nėr atsakymo. Netgi priėjo iki to, kad būtent šneka, kada suleidžia su skiepu kartu tam tikrą genetinį kodą, sakysime, kokių tai ląstelių biologinių, ir niekas nepasako, kad čia jokių problemų nebus. Nes problemos gali būti tiktai trečioj kartoj, reiškia. Ir nėra atsakymo šiandien.“
Labai sudėtinga suprasti, apie ką kalba ponas D.Kepenis. Tačiau labai tikėtina, kad kalbama apie DNR vakcinaciją – pažangias, vadinamąsias trečios kartos vakcinas.
Teoriškai šios vis dar tobulinamos vakcinos (tiksliau, vykdomi šių vakcinų klinikiniai tyrimai) yra sudarytos iš specifinius baltymus (antigenus) koduojančios DNR medžiagos, gautos iš patogeno. Sušvirkštus šią genetinę medžiagą į organizmą, ji turėtų patekti į ląsteles, kuriose įprastiniai metaboliniai procesai pagal genetinę informaciją sintetina naujus baltymus. Kadangi šiuose baltymuose esama tokių aminorūgščių sekų, kurios yra charakteringos bakterijoms arba virusams, jeigu tokie baltymai įsitaiso ląstelių paviršiuje, jie organizmo imuninės sistemos yra atpažįstami kaip svetimi ir taip sukeliamas imuninis atsakas. Plačiau apie tai: sudėtingai arba paprastai.
D.Kepenis: „O tymais persirgus kokių čia mes problemų kapitalinių turim, kaip vėžio, pavyzdžiui, atveju? Senovės kaime susirgo tymais, visi tėvai sunešė vaikelius, jie persirgo moment, ir viskas, ir baigėsi problema. Tai ką, mes to nesame girdėję? Čia naujiena visiems yra? Lengvai perserga ir viskas. Čia gi yra natūralus būdas. Mes paskiepijam dirbtiniu būdu. Mes suardom tą imunitetą, kurį, ko gero, turėjo vaikelis su motinos pienu ir niekas nesugeba įrodyti, kad sergamumas ne nuo to įvyko. Kada jums suvaro 37 skiepus, kai jūs turite motinos pieno skiepą, ir po to vaikas tampa vangus ir neatsparus kitoms ligoms ir atsiranda visokių bėdų su juo, tai iš ko tas atsirado?“
Grįžtame prie JAV statistikos: 1–2 mirtys iš tūkstančio; apsigimimai, jeigu tymais suserga nėščioji; net ir išgyvenimo atveju ligos eiga daug sunkesnė už vietinį rankos skausmą po skiepo (dažniausiai pasitaikantį nepageidaujamą poveikį).
Naujesni moksliniai duomenys rodo, kad būtent iš motinos perimtas imunitetas trukdo įgyti stipresnį, labiau ilgalaikį imunitetą, kurį kūdikis įgyja su skiepais.
D.Kepenis: „Natūralų imunitetą, kurį vaikas turi su motinos pienu, ir mes vėl paskiepijam antrą kartą, tai kas garantuoja, kad tas imunitetas nesuardytas yra?“
Mokslininkų pateikiama informacija iš esmės yra priešinga tam, ką dėsto D.Kepenis. Naujesni moksliniai duomenys rodo, kad būtent iš motinos perimtas imunitetas trukdo įgyti stipresnį, labiau ilgalaikį imunitetą, kurį kūdikis įgyja su skiepais. Be to, paradoksalu, bet pastaraisiais laikais, pilnametystės sulaukus moterims, kurios vaikystėje buvo skiepytos MMR vakcina, vaikams perduodama silpnesnė imuninė apsauga nuo tymų, raudonukės ir parotito, todėl kai kurie medikai laikosi nuomonės, kad kūdikius derėtų skiepyti anksčiau.
D.Kepenis: „Meningokokas... 80 proc. šalių nesiskiepija, mes būtinai turime pasiskiepyti. 3 šalys įsivedė skiepą, patį brangiausią, dėl to, kad kažkas pasakė, kad čia kažkoks siaubas yra. Kodėl 80 proc. Europos šalių nesiskiepija? Ir kas gali paneigti, kad farma – nesakau, kad mafija – tai kas gali paneigti, kad jie paveikė tas tris šalis, kad ten būtinai patį brangiausią skiepą įvestų. Bangladeše skiepija pirmą dieną ir mes pirmą dieną. Daugybė Europos šalių neskiepija pirmą dieną, laukia tris mėnesius. O mes būtinai turim... Tai kodėl taip yra? Kodėl mes negalvojame?“
Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje nurodoma: kūdikiai bus skiepijami tris kartus – dviejų mėnesių, 4 mėnesių ir 12–15 mėnesių. Tame pačiame ministerijos pranešime nurodoma, kad Lietuva yra viena pirmųjų – po Italijos, Airijos ir Jungtinės Karalystės – valstybių Europoje, kur kūdikiai bus skiepijami nuo meningokoko.
Statistiniai duomenys rodo, kad iki šiol nuo meningokokinės infekcijos Lietuvoje miršta vidutiniškai po 11 žmonių per metus, dažnai – paaugliai. Taip pat statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje šia liga susergama dažniausiai Europos Sąjungoje.
Tikėtina, kad D.Kepenis supainiojo meningokoko ir tuberkuliozės vakciną, kalbėdamas apie kurią taip pat minėjo Bangladešą (ir taip pat sakė netiesą, nes būtent daugumoje pasaulio valstybių, o ne vien Bangladeše ir Lietuvoje nuo tuberkuliozės skiepijama kuo anksčiau po gimimo, dažnai pirmą gyvenimo dieną).
D.Kepenis: „Apie tikras žinias – norite informacijos? Lietuva yra per vidurį tų šalių, kurios ten turi apie 16 ar kiek skiepų. Yra šalių, kur ten mažiau – 12, 14, yra šalių, kur virš 20. Ir tiesė absoliučiai sutampa su skiepų skaičiumi vaikų mirtingumo. Ten, kur mažai skiepų, mirtingumas mažiausias. Didžiausios šalys, kur skiepija, vaikų mirtingumas aukščiausias. Tai čia ne tai, kad pradėjo kalbėti. Čia numirė vaikas tavo. Tose šalyse – Jungtinėse Amerikos Valstijose – kur skiepų skaičius pasiekė 20 – ten mirtingumas yra apie 4,5, pas mus – apie 3,5 vaikų miršta iki tam tikro amžiaus. Kuo mažiau skiepų, tuo kūdikių mirtingumas žemesnis. Čia duomenys yra oficialūs, pasižiūrėkite.“
Tai yra neabejotinas melas. 2015 m. tyrimo duomenimis, skiepijimas vaikystėje (ypač – nuo tymų ir stabligės) vaikų mirtingumą sumažina 27 procentais, palyginti su neskiepytų vaikų imtimis.
Be to, svetainėje „Science Based Medicine“ amerikietis onkologijos chirurgas Davidas Gorskis nagrinėja būtent šį D.Kepenio pakartotą teiginį, kad kuo daugiau skiepijama, tuo daugiau vaikų miršta. Onkologas šio teiginio kilmę atsekė iki mokslinio tyrimo, kurio autoriai yra du „savamoksliai“ mokslininkai, nedirbantys jokioje mokslo įstaigoje, be to, abu autoriai yra pagarsėję kaip skiepų priešininkai. Negana to, tyrimo publikavimą finansavo taip pat pagarsėję skiepijimo priešininkai.
Tačiau D.Gorskis sudorojo ne tik autorių patikimumą: jis pažingsniui išnarstė ir „tyrėjų“ taikytus metodus. Vakcinas, kurios buvo suleidžiamos vaikui, autoriai skaičiavo „pagal nuotaiką“: trivalentes MMR ir DTaP vakcinas, švirkščiamas JAV, paskaičiavo kaip tris ir tris, o Austrijoje DTaP, IPV, hepB ir hib vakcinas suskaičiavo kaip keturias, nors iš tiesų jos suleidžiamos vienos injekcijos pavidalu – „Infanrix Hexa“. Mokslininkas nurodė ir daugiau skaičiavimo logikos spragų, taip pat statistinių metodų „pritempimą“ siekiant gauti pageidaujamą rezultatą.
Taip pat nurodoma, kad JAV (kur, anot šio „tyrimo“, vaikų mirtingumas yra didžiausias) kūdikių mirtingumas skaičiuojamas kitaip nei didelėje dalyje Europos. Amerikiečiai pagal įstatymą kaip gyvą gimusį kūdikį registruoja bet kokį kūdikį, gimusį su gyvybės ženklais. Austrijoje ir Vokietijoje tam, kad būtų registruojamas gyvo kūdikio gimimas, jo svoris gimimo metu turi būti bent 500 gramų. Belgijoje ir Prancūzijoje bet koks anksčiau nei 26 nėštumo savaitę gimęs kūdikis nėra registruojamas kaip gimęs gyvas. Šveicarijoje gyvo vaiko gimimas registruojamas tik tada, kai jo ūgis gimimo metu siekia 30 centimetrų.
Tokie gyvo kūdikio gimimo registravimo reikalavimai lemia gerokai didesnį JAV kūdikių mirtingumą: 40 proc. jų mirčių įvyksta dar pirmą gyvenimo parą. Dėl mažo svorio gimimo metu, neišnešiojimo, apsigimimų. Sulyginus gyvo vaiko gimimo registravimo reikalavimus JAV kūdikių mirtingumo rodikliai nesiskiria nuo vienų žemiausių pasaulyje – norvegiškų rodiklių. Beje, beveik neabejotina, kad visi pirmą gyvenimo dieną JAV mirę vaikai būdavo visiškai neskiepyti.
Kitaip tariant, šio tyrimo autoriai nustatė ne vaikų mirtingumo ir skiepų skaičiaus koreliaciją, o vaikų mirtingumo ir gyvų gimusių vaikų registravimo praktikos koreliaciją.
Iš kur D.Kepenio duomenys?
Kad kūno kultūros mokytojo išsilavinimą turintis D.Kepenis viešose diskusijose, galimai formuojančiose ir dalies visuomenės nuomonę, naudoja klaidinančius, melagingus duomenis, yra akivaizdu – per 50 minučių trukmės diskusiją jis sakė netiesą 25 kartus.
Ir labai tikėtina, kad didelę dalį savo cituojamų „duomenų“ jis paėmė iš šiame straipsnyje jau kartą minėto žurnalo „Ko gydytojai Tau nepasako“. Jame keliuose puslapiuose dėstoma informacija apie skiepų žalą, apie kūdikių mirtingumą šalyse, kur skiepijama daugiausia, apie aborto liekanas skiepų sudėtyje ir kitus recenzuojamuose mokslo šaltiniuose jau paneigtus dalykus.
Straipsnio autoriumi nurodomas tikriausiai dar britiškos šio straipsnio versijos autorius Bryanas Hubbardas, bet straipsnyje gausu užuominų ir apie situaciją Lietuvoje, nenurodant prie straipsnio sudarymo prisidėjusio lietuviško autoriaus.
Ir vyšnaitė ant viso šių melų torto yra raginimas vaikus skiepyti „saugiais homeopatiniais skiepais“ – nozodais, nors nei jų efektyvumo, nei saugumo tyrimo patikimuose mokslinės literatūros šaltiniuose nerasite, bet už tai rasite mokslininkų raginimų nepasitikėti šiais stebuklingais produktais.
Vakcinų priešininkams, nepraleidžiantiems progos paminėti, kad skiepuose yra „beždžionių ląstelių ir aborto liekanų“ (kas taip pat nėra tiesa, nes injekciniai preparatai – o ypač vakcinos – yra vieni iš kruopščiausiai valomų preparatų, naudojamų medicinos praktikoje) veikiausiai bus įdomu sužinoti, kad nozodai gaminami iš išmatų, pūlių ar kitų medžiagų, kuriose esama ligos, nuo kurios tariamai norima apsaugoti, sukėlėjų.
Ir nors galima spėti, kad gaminant nozodus gali būti laikomasi tradicinių homeopatijos principų (pradinę medžiagą praskiesti dešimteriopai arba šimtą kartų, supurtyti, vėl praskiesti, ir tokią skiedimo procedūrą kartoti iki šimtų kartų, kol pradinės medžiagos nelieka nė ženklo), tikimybė, kad tokios vakcinos bus nesaugios, su nežinoma, nekontroliuojama sudėtimi, išauga, kai priimamas sprendimas taikyti mažesnį skiedimų kiekį (pvz., 6D – šešis kartus kartojamas dešimteriopas skiedimas).
