– Kokia yra jūsų bendra nuomonė apie skiepus?
– Normali, teigiama. Yra dalykai, kuriuos reikia padaryti ir viskas. Mano tėvas buvo medicinos mokslų daktaras, profesorius, vaikų chirurgas, tikrai turėjo pakankamai žinių. Žinoma, kad klioviausi jo nuomone. Dabar yra visokių versijų apie farmamafiją ir t.t. Jei tai būtų tiesa, mokslų daktarui, mano tėčiui, turėjo tada labai daug sumokėti ta farmamafija, jeigu jis skiepijo savo vaikus. Nuo tam tikrų ligų, kurios turi liūdnas pasėkmes, yra skiepijama. Ir viskas.
– Ar pats skiepijatės?
– Aš pats esu skiepytas pagal planinį skiepų kalendorių. Šiaip nemažai keliaujame, žinoma, kad visa šeima skiepijamės papildomai. Dabar dar esu svarstyme dėl erkinio encefalito. Ir pernai, ir užpernai buvo įsisiurbusi erkė, bet nieko nenutiko, išsitraukiau ir viskas. Bet dėl dabartinės situacijos Lietuvoje pasiskiepyti reikėtų, tereikia prisiruošti.
Žinomas aktorius skiepijo tiek savo jau dabar suaugusius vaikus, tiek šiuo metu augantį dviejų su puse mažylį pagal planinį skiepų kalendorių. Papildomais skiepais Džiugas savo vaikų neskiepijo. „Aš neperlenkčiau lazdos ir nesakyčiau, kad reiktų skiepytis nuo visko, nuo ko galima.“
– Ar kuriam iš jūsų vaikų buvo pasireiškęs šalutinis poveikis po vakcinacijos?
– Gal temperatūra buvo pakilusi ar patinusi, paraudusi skiepo vieta, bet kažko tokio, apie ką būtų galima papasakoti, tai ne.
– Ar toleruojate, nesant tam rimtų priežasčių, tėvų pasirinkimą neskiepyti savo vaikų?
– Ne. Toleruočiau, nebent kalbant apie ligas, kurios yra neužkrečiamos. Tai čia tik tėvų reikalas. O kai neskiepija nuo užkrečiamų ligų, kurios liečia visuomenę, tai aš nelabai tolerantiškas. Tu negali sugalvoti savo kelių eismo taisyklių ir važinėti kaip nori, nes jos yra bendros, priimtos ir patvirtintos, ir tu privalai jų laikytis. Nesilaikai – tave baudžia. Čia panašiai ir su skiepais. Jeigu visuomenė yra priėmusi kažkokias normas, norėdama sumažinti sergamumą tam tikromis ligomis, tu irgi turi laikytis taisyklių, nes esi visuomenės dalis. O jeigu ne – gyvenk Amazonės džiunglėse ir nesiskiepyk, daryk, ką nori.
– Ar palaikote privalomųjų skiepų idėją?
– Taip. Tik man nepatinka žodis „privalomi“. Turi būti pakankamai apšviesta visuomenė, kad nekiltų net klausimų – reikia ar nereikia. O skiepų priešininkus, kurie skleidžia dezinformaciją, reikėtų bausti, nes jie įveda chaosą. Nežinau, kas juos skatina taip daryti. Arba jie yra kvaili, arba turi kažkokių interesų. O visos sąmokslo teorijos apie skiepų žalą ir farmamafiją jau tokie pasenę mitai, kad net neįdomu.
– Ar artimoje aplinkoje teko susidurti su skiepų priešininkais?
– Artimoje – ne. Tarp pažįstamų – taip. Tokius žmones reikėtų izoliuoti, jie visuomenei pavojingi, jie apsiskaitę kažkokių pseudomokslinių straipsnių, sumaišo protą žmonėms, kurie tingi gilintis. Jie sukelia tikrai daug baimių.
– Kaip manote, ar skiepų žalos fondas būtų aktualus Lietuvoje, ar tai padėtų tėvams apsispręsti?
– Nežinau, ar pagelbėtų. Čia juk ne piniginiai klausimai... Man atrodo, tada prasidėtų piktnaudžiavimas. Paskiepys nuo stabligės, išėjęs peršals po skiepo ir paduos į teismą. Šalutinis poveikis ir nuo ibuprofeno gali būti, tai ką? Nuo visų šalutinių poveikių tada padaryti reikia, prie ko čia tik skiepai tada?
– Kaip manote, kas galėtų paskatinti žmones skiepytis?
– Švietimas ir tam tikrų asmenų, skleidžiančių dezinformaciją, feisbuko paskyrų blokavimas. Galbūt būtų galima suskirstyti skiepus į raudoną zoną [juokiasi – aut.], geltoną ir žalią (galėtų tą padaryti būtent medikai). Surašyti tuos absoliučiai privalomus (nuo užkrečiamų ligų), tada savo pasirinkimo, bet gyvybei pavojingus, ir tuos, kurie būtų savo valia, nori-nenori (nuo gripo, pavyzdžiui). Tada žmogus pagal aukso viduriuką, pagal savo supratimą galėtų ir elgtis. Tada tie, kas labai nenori, na tai tiek to, tegul pasiskiepija bent nuo tų raudonų ir viskas. O kas nori, gali visus. Tada būtų kažkiek ir pasirinkimo laisvės, bet ir visuomenė apsaugota, tėvai būtų ramūs, galvotų, kad jie padarė viską, ką galėjo.
– Ar teko iš artimos aplinkos girdėti istorijų apie rimtesnius šalutinius poveikius po vakcinacijos?
– Neteko girdėti.
– Kaip manote, jeigu artimoje aplinkoje paskiepijus vaiką, būtų šalutinė reakcija, rimtesnė nei pakilusi temperatūra, paraudimas, ar tai išgąsdintų jus, priverstų atsisakyti skiepų?
– Nemanau. Aš pasitikiu žmonėmis, kurie tuo užsiima. Aš neturiu laiko 10 metų mokytis, kad aiškinčiau apie skiepus. Tie, kas mokosi, tegul ir sako, ką reikia daryti. Taip ir su kai kuriais mūsų veikėjais. Jeigu, pavyzdžiui, dainuoja, tegul ir dainuoja. Čia gi nėra taip, kad pasidomėjai, pasiskaitei kažkokius straipsnius ir jau gali formuoti nuomonę. Ją formuoja tie, kurie yra metų metus tam atidavę. Dėl to aš tikėjau tėvu, tikiu draugais, kurie yra baigę mediciną. Kalbant apie komplikacijas nuo skiepų. Jų gali būti nuo bet ko. O tos išimtys man nesumenkina skiepų naudos, kurią jie davė žmonijai. Tos išimtys, nors ir labai skaudžios, bet...
– Ar teko susidurti su gydytojais, kurie būtų prieš vakcinas?
– Ne. Tikrai pažįstu daug medikų, bet neteko su tokiais susidurti.
„P. S. Už šitą nuomonę man niekas nesumokėjo, niekas kelio iki namų neišasfaltavo ir niekas kotletu nepavaišino“, – bebaigiant pokalbį sakė aktorius.
