Prieš 25 metus medicinos daktaras Janas Laurensas sugrįžęs iš kelionės po Afriką ir Pietų Ameriką nusprendė atsisakyti tradicinio požiūrio į vaistus ir pasirinko holistinį. Anot jo, visi holistiniai gydymo būdai veikė gerai, tačiau trūko susistemintų statistinių duomenų. J.Laurensas ėmė juos rinkti ir įkūrė įmonę, kurios tikslas buvo gydymui pritaikyti gerąją praktiką.
Pirmą kartą didelės sėkmės gydymo metodai sulaukė sraigių fermoje Bordo mieste Prancūzijoje. Pritaikius naujus metodus J.Laurensui vidutinį sraigių mirtingumą fermoje pavyko sumažinti nuo 70 proc. iki 0,02 proc. – vietoje planuotų 21 tūkst. sraigių mirčių per metus mirė vos penkios.
„Niekada nepamiršiu, kaip fermos savininkas paklausė, ar negalėčiau pamėginti išgydyti bičių. Pasakiau, kad nieko apie jas nežinau, bet nutariau pabandyti“, – prisiminė pranešėjas.
Pažvelgęs į avilius J.Laurensas buvo sukrėstas nemalonaus vaizdo – aviliuose buvo daug negyvų ir sergančių bičių. Jo tyrimai rodė, kad bičių mirtingumas kasmet siekė 36 procentus.
„Mes vis dar turime avilių ir bičių, bet taip yra tik dėl to, kad bičių populiaciją didiname dirbtiniu būdu. Dabar tai yra vienintelis naudojamas būdas, leidžiantis kompensuoti bičių mirtingumą“, – pasakojo J.Laurensas.
Pasak jo, didelės dalis žmonių nesupranta, kokias pasekmes žmonijai turėtų bičių išnykimas – kartu su augalus apdulkinančiomis bitėmis netektume ir trečdalio laukinių augalų, daržovių ir vaisių. Tyrimai rodo, kad išnykus bitėms maždaug 70 iš 100 žmoniją maitinančių pasėlių atsidurtų pavojuje.
„Visos problemos ir faktoriai gerai žinomi, visos pasekmės ir bičių ligos žinomos, bet po dešimties metų gydymo nėra jokio efektyvumo. Tai šiek tiek neįtikėtina, juk po dešimties metų darbo turėtume matyti bet šiokį tokį mirtingumo sumažėjimą, – svarstė J.Laurensas. – Jei klasikinis požiūris į problemą ir gydymas chemikalais neveikia, reikia į ją žiūrėti kitaip.“
Daktaras priėjo prie išvados, kad tikroji bičių mirtingumo priežastis slypi ne chemikaluose ar parazituose, o bičių jautrume aplinkos pokyčiams.
„Sumažinę bičių jautrumą, išspręstume problemą – tuomet sumažėtų ir bičių mirtingumas“, – sakė jis.
J.Laurensas bičių gydymui ėmė naudoti rezonanso terapiją, kuri leidžia pamatuoti elektromagnetinį medžiagos, augalo ar gyvūno lauką ir konkrečiu metu gauti specifinius elektromagnetinės būklės duomenis.
Palyginęs sergančių ir sveikų bičių jautrumą, jis nustatė bičių trikdymo lygį (angl. disturbance), kurį panaikinti galima rezonanso terapijos principu – kai „blogas“ signalas modifikuojamas ir sudedamas kartu su originaliu „blogu“ signalu, trikdis išnyksta. Taigi šį signalą skleidžiant bitėms, jos ilgainiui taptų sveikos.
„Kilo praktiškas klausimas – kaip šį netutralizuojatnį lauką priartinti prie bičių? Tai labai silpnas signalas, tad jo šaltinis turi būti prie avilio“, – sakė J. Laurensas.
Kaip neutralizuojančio lauko nešėjas buvo pasirinkta celiuliozė, nes ją buvo nesunku įkrauti elektromagnetiškai, be to, medžiaga nėra toksiška ir jos bitės nebijo.
J. Laurensas trejus metus stebėjo 140 šešių skirtingų augintojų bičių avilių, kuriuose įdėtas elektromagnetiniu būdu įkrauta celiuliozė. Bitės buvo augintos skirtingais metodais skirtingose vietose, kad būtų eliminuoti įtakos galintys turėti išorės faktoriai
„Rezultatas buvo nuostabus – bičių mirtingumas mažėjo labai greitai, jos tapo aktyvesnės, fantastiškai padaugėjo medaus gavyba ir išaugo populiacija“, – sakė jis.
Palyginus su kontroline grupe, elektromagnetiniu būdu paveiktų bičių atnešamo medaus kiekis padidėjo 120 – 150 procentų, ilgainiui išnyko ligos ir pavojingiausi bičių parazitai.
