Pasak NASA, maždaug 60 metrų pločio kosminė uola, pavadinta 2023 NT1, liepos 13 d. praskriejo pro mūsų planetą maždaug 86 000 km/val greičiu.
Tačiau, kadangi objektas skrido link Žemės iš Saulės pusės, mūsų žvaigždės spindesys apakino teleskopus ir jis pastebimas tapo tik po prasilenkimo.
Astronomai apie pastato dydžio uolą sužinojo liepos 15 d., kai Pietų Afrikoje esantis teleskopas, priklausantis Asteroidų susidūrimo su žeme paskutinio perspėjimo sistemai (ATLAS), užfiksavo uolą, besitraukiančią iš mūsų kaimynystės.
Tarptautinės astronomų sąjungos Mažųjų planetų centro duomenimis, netrukus uolieną pastebėjo ir daugiau nei tuzinas kitų teleskopų.
Nepaisant tokio netikėto priartėjimo, asteroidas 2023 NT1 nėra pakankamai didelis, kad būtų laikomas potencialiai pavojingu objektu.
Apskaičiavę asteroido trajektoriją artimiausiam dešimtmečiui, astronomai teigia, kad tiesioginio susidūrimo pavojaus nėra. Tiesą sakant, naujausi tyrimai rodo, kad artimiausius 1000 metų Žemė yra saugi nuo asteroidų – bent jau nuo didelių ir keliančių išnykimo grėsmę.
Nors mokslininkai atidžiai stebi daugiau kaip 31 000 žinomų netoli Žemės esančių asteroidų, jie gerai žino, kokį pavojų kelia Saulės akloji zona. Siekdama įveikti šią grėsmę, Europos kosmoso agentūra intensyviai dirba su NEOMIR misija.
Palydovas, kurį planuojama paleisti apie 2030 m., skries tarp Žemės ir Saulės, stengdamasis aptikti mūsų žvaigždės spindesyje pasislėpusius didelius asteroidus.
