Ši kišenė yra vadinamajame Pietų vandenyne, tyvuliuojančiame aplink Antarktidą. Konkrečiau – tarp Tasmanijos ir Antarktidos, tarp 54 ir 62 laipsnių platumos. Mokslininkai tvirtina, kad šios platumos ribinis sluoksnis, esantis tiesiai virš vandens paviršiaus ir maitinantis žemuosius debesis, panašu, yra apskritai be aerozolių, atpūstų iš kitų pasaulio vietų. Tai reiškia, kad toje vietoje tiesiog nėra daugumos teršalų, kuriuos sukuria žmogaus veikla.
Mokslininkai savo išvadas grindžia ore skrajojančių bakterijų skaičiavimu – pietiniuose planetos regionuose, arčiau antarktidos, jų įvairovė smarkiai sumažėja. Toje vandenyno dalyje iš esmės visą bakterijų įvairovę sudaro jūros gyvūnų išpurškiami mikroorganizmai.
„Bakterijas ore virš Pietų vandenyno gebėjome panaudoti kaip diagnostinį įrankį, pagal kurį vertinome esmines žemosios atmosferos savybes“, – sakė mikrobiologinės ekologijos ekspertas, Kolorado valstijos universiteto (JAV) mokslininkas Thomasas Hillas.
„Pavyzdžiui, nustatėme, kad aerozoliai, lemiantys Pietų vandenyno debesų savybes, yra smarkiai susiję su vandenynų biologiniais procesais ir kad Antarktida, panašu, yra izoliuota nuo pietinio pusrutulio žemynų skleidžiamų mikroorganizmų ir jų mitybinių medžiagų plitimo“, – aiškino mokslininkas.
Tai yra pirmas kartas, kai buvo imami bioaerozolių mėginiai virš Pietų vandenyno taip arti Antarktidos. Mokslininkus labai nustebino šios pasaulio dalies oro švarumas – ypač suvokiant, kad pasaulinė orų sistema yra itin glaudžiai susijusi tarpusavyje.
Vėjo nešami mikroorganizmai gali nukeliauti milžiniškus atstumus, tačiau panašu, kad tik labai nedidelė jų dalis sugeba pasiekti Antarktidą. Visų dalelių kilmę ekspertai nustatinėjo derindami DNR sekoskaitos, šaltinių sekimo ir vejų trajektorijos modelių metodus.
Visi mėginiai taip pat buvo suskirstyti į platumų zonas, kad būtų galima įvertinti pokyčius judant vis labiau į pietus. Ir šiose platumose gauti mikroorganizmų kelionių rezultatai prieštarauja tam, ką mokslininkai nustatė labiau į šiaurę nutolusios platumose – subtropikuose ir šiaurės pusrutulyje, kur mikrobai laisvai keliauja ir maišosi tarpusavyje.
Beje, šis tyrimas svarbus ne tik dėl to, kad leido Pietų vandenyno orui suteikti „švariausiojo“ titulą, bet ir prisidės prie klimato bei orų modeliavimo. Ribinio sluoksnio aerozolinė sudėtis lemia debesų sudėtį ir kritulius, o tai savo ruožtu lemia Žemės paviršių pasiekiančios Saulės šviesos kiekį.
Tiesą sakant, ledo kristalų branduolių dalelių – tų kietųjų dalelių, aplink kurias apšąla debesų lašeliai ir kurios dažniausiai kilę iš augalų arba dirvos – virš Pietų vandenyno yra mažiau nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje. Tai buvo nustatyta jau ankstesniais tyrimais.
„Bendrai šių tyrimų duomenys rodo, kad Pietų vandenynas yra viena iš nedaugelio tų pasaulio vietų, kurios yra minimaliai paveiktos antropogeninės veiklos“, – sakį T.Hillas.
Recenzuotas tyrimas publikuotas žurnale PNAS.
