Visu grožiu Mėnulio pilnatį galėsime stebėti lapkričio 14 d. naktį. Tuomet Mėnulis atrodys 14 proc. didesnis ir 30 proc. šviesesnis nei vidutinė pilnatis.
Kitos pilnaties, kuri prilygtų lapkričio mėnesio reginiui, sulauksime tik 2034 metų lapkritį, tad jeigu šįkart nepasinaudosite galimybe – naujos progos laukti teks labai ilgai.
Kas yra superpilnatis?
Kaip aiškina NASA, Mėnulio orbita nėra idealus apskritimas – ji yra elipsinė, tad kartais Žemės palydovas prie mūsų priartėja labiau, kartais - nutolsta. Skirtumas tarp minimalaus ir maksimalaus atstumo iki Žemės (arba tarp perigėjaus ir apogėjaus) – 48 280 km, kuomet vidutinis atstumas tarp Mėnulio ir Žemės – 384 400 km.
Kai Saulė, aplink ją besisukanti Žemė ir aplink ją besisukantis Mėnulis išsirikiuoja į vieną liniją, tokia dangaus kūnų konfigūracija vadinama sizigija.
O kai tokia Saulės, Žemės ir Mėnulio konfigūracija susidaro perigėjaus metu ir Žemė būna tarp Saulės ir Mėnulio, konfigūracija gali būti vadinama perigėjaus sizigija.
Tuomet Mėnulis vizualiai atrodo gerokai ryškesnis ir didesnis nei įprastai, tad būna vadinamas supermėnuliu arba superpilnatimi.
Superpilnatys nėra retenybė – tokių pasitaiko vidutiniškai kas 411 dienų (t.y., vidutiniškai kas 14 pilnatis yra „super“). Tiesa, superpilnatimis įprasta vadinti iškart tris pilnatis paeiliui, nors „tikroji“ iš jų būna tik viena, vidurinė – šiemet ji nutiks kaip tik lapkritį, nors ir gruodžio pilnatis dar bus vadinama „super“.
Lapkričio 14 d. idealios Mėnulio pilnaties akimirka nuo Žemės palydovo perigėjaus skirsis 2 valandomis. Tokio artimo sutapimo nesame regėję nuo 1948 metų.
Priklausomai nuo vietos, kurioje ketinate stebėti pilnatį, ji nuo įprastinės pilnaties gali skirtis arba labai nežymiai, arba neįtikėtinai stipriai. Pavyzdžiui, jei Mėnulis bus aukštai danguje, o aplink nebus jokių pastatų ar išskirtinių objektų, su kurių dydžiu galėtumėte palyginti Mėnulį, pastebėti jo padidėjimą gali būti sunku.
Bet jeigu stebėjimo metu Mėnulis bus arti horizonto, gali susidaryti vadinamoji „Mėnulio iliuzija“.
„Kai Mėnulis yra netoli horizonto, jis gali atrodyti nenatūraliai didelis žvelgiant į jį per medžių šakas, tarp pastatų ar kitų arčiau esančių objektų. Šis efektas yra tik optinė iliuzija, tačiau to žinojimas regimajai patirčiai nekenkia“, - tvirtina NASA.
Jeigu norite iš šios nakties „išspausti“ kiek įmanoma daug, naktį nuvykite atokiau nuo miesto šviesų.
Tiesa, šįkart europiečiai bus kiek nuskriausti – perigėjaus (ir pilnaties vidurio) metu mūsų žemyne bus diena, Lietuvos laiku pats pilnaties vidurys bus 15:52, todėl didžiosios pilnaties stebėjimui tinkama ir naktis prieš, ir naktis po sizigijos (t. y., lapkričio 13 ir 14 d. naktis).
Retas atvejis: trys superpilnatys paeiliui
Retas atvejis, kai tris mėnesius paeiliui galime grožėtis tokia įspūdinga pilnatimi: iš pradžių spalio 16 d., dabar, lapkričio 14 d. ir lygiai po mėnesio gruodžio 14 d. Tačiau arčiausiai Žemės šiais metais Mėnulis priartėjo būtent dabar.
