Danijoje iš fermų pabėgo daugiau nei 100 SARS-CoV-2 užsikrėtusių audinių, padėtis gali tapti nevaldoma

Iš Danijos kailinių gyvūnų fermų pabėgo daugiau nei 100 audinių, užsikrėtusių SARS-CoV-2 virusu. Dėl to kilo grėsmė, kad pabėgėliai perduos virusą laukiniams gyvūnams, tokiu būdu sukurdami naują, nevaldomą rezervuarą virusui, rašo „Science Alert“.
Danijos audinės
Danijos audinės / „Scanpix“/AP nuotr.

„Kiekvienais metais pabėga keletas tūkstančių audinių“, tvirtino Danijos Veterinarijos ir maisto administracijos veterinarinių tyrimų vadybininkas Stenas Mortensenas. Manoma, kad šiemet 5 proc. iš pabėgėlių galėjo būti užsikrėtę SARS-CoV-2.

Virusą šie dėl kailių narvuose auginti gyvūnėliai gamtoje gali perduoti laukiniams gyvūnams, kol tuo tarpu milijonai vis dar fermose auginamų audinių yra naikinamos siekiant apsisaugoti nuo viruso plitimo ir mutacijų.

Apie infekciją, kurią perėmė audinės, pranešė jau net keli šimtai ūkių. Dėl to Danijos vyriausybė įsakė, kad visos Danijoje auginamos audinės privalo būti sunaikintos siekiant apsisaugoti nuo tolesnio viruso platinimo.

Cirkuliuodamas audinėse virusas įgijo ir kelias naujas mutacijas. Šis mutavęs virusas iš audinių peršoko atgal į žmones – tiesa, į nedidelį kiekį. Valdžios institucijos baiminasi, kad jeigu mutavęs virusas pasklistų plačiau, gali kilti grėsmė, kad sumažėtų vakcinų nuo COVID-19 efektyvumas.

Tiesa, ekspertai dėl tokių baimių pagrįstumo yra skeptiški – jie pažymi, kad kol kas nėra pakankamai įrodymų, kurie sakytų, kad mutavęs virusas būtų kažkaip atsparus vakcinoms. Maža to, Danijos vyriausybė teisiškai negali įsakyti ūkininkams naikinti sveikus gyvūnus. Kaip skelbė naujienų agentūra AP, nepaisant to įsakymo abejotino teisinio pagrindo, Danijoje jau išnaikinta daugiau nei 10 mln. iš 17 mln. šioje šalyje auginamų audinių.

Per dvi pastarąsias savaites mutavusio audinių viruso atvejų neužfiksuota, tačiau dabar valdžios institucijos įspėja, kad virusas vis dar gali plisti, tačiau dabar jau nebematomas – laukinėje gamtoje.

Įprastai audinės gamtoje nėra linkę būriuotis, jos teikia pirmenybę gyvenimui vienumoje, todėl rizika paskleisti virusą kitiems gyvūnams nėra didelė, teigia S.Mortensenas.

Didžiausia tikimybė, kad virusu užsikrės kiti jam jautrūs gyvūnai – katinių ar kiauninių šeimų atstovai – randasi tuomet, kai tie gyvūnai suėda užsikrėtusią audinę ar kontaktuoja su jos išmatomis.

Pavyzdžiui, Danijoje gyvena laukinė tamsiųjų šeškų (Mustela putorius) populiacija, gimininga kiaunėms ir audinėms.

Jeigu SARS-CoV-2 nekontroliuojamai plistų laukinėje gamtoje, keliose skirtingose gyvūnų rūšyse, „atsirastų nuolatinė pandeminė grėsmė žmonėms ir gyvūnams“, - sakė Roterdamo Erasmuso universiteto (Nyderlandai) virusologijos padalinio vadovė Marion Koopmans.

Taip pat tikėtina, kad virusui cirkuliuojant jis mutuotų ir įgytų gebėjimą paplisti platesniame laukinių gyvūnų rūšių spektre, sakė Londono universiteto mikrobiologė Joanne Santini.

Pranešimų apie užsikrėtusias audines jau gaunama iš audinių ūkių Nyderlanduose, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėse Valstijose, taip pat – Lietuvoje. Dėl to fermų šeimininkams jau teko sunaikinti tūkstančius gyvūnų.

JAV laboratorijose mokslininkai kuria ir audinėms skirtą vakciną nuo koronaviruso, tokiu būdu siekiant apsaugoti ir gyvūnus, ir ištisą pramonės šaką.

Kita vertus, aktyvistai ragina, kad visus fermose auginamus kailinius gyvūnėlius reikia sunaikinti, o tokią pramonės šaką apskritai uždrausti, tokiu būdu siekiant ir audines apsaugoti nuo bereikalingų kančių, ir sumažinti ateities pandemijų riziką.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis