„Apple“ žengė vieną rizikingiausių žingsnių įmonės istorijoje – atsisakė beveik 15 metų naudotų „Intel“ lustų ir pasiryžo juos pakeisti savo kurtu procesoriumi. Kokių pokyčių gali tikėtis naujųjų „Mac“ savininkai, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“.
„Intel“ procesoriams našumu ir efektyvumu pastarąjį dešimtmetį negalėjo prilygti praktiškai jokie konkurentai, todėl jie buvo montuojami į didžiąją dalį visų per šį laikotarpį išleistų kompiuterių. Visgi, „Apple“ norėjo pasiūlyti dar daugiau ir taip išsiskirti rinkoje, todėl sukūrė nuosavus kompiuterių procesorius. Tai leido paleisti dar galingesnius, mažiau energijos naudojančius ir nemažai kitų privalumų turinčius „Mac“ įrenginius“, – paaiškina „Bitės Profas“ Karolis Špiliauskas.
Ta pati išorė – kardinaliai naujas vidus
Vakar debiutavę „MacBook Air“, „MacBook Pro 13“ ir „Mac Mini“ atrodo identiškai dar pirmoje šių metų pusėje pasirodžiusiems pirmtakams, pradedant išorės dizainu ir ekrano raiška ir baigiant klaviatūra bei mikrofonais. Visgi atvėrę korpusą rastume nemažai skirtumų.
„Naujieji procesoriai jiems garantuos net iki 3,5 greitesnę veikimo spartą ir didesnį efektyvumą, dėl kurios jis mažiau kaista. Iliustratyvu tai, kad naujajame „MacBook Air“ kompiuteryje net nebus ventiliatoriaus. Tai ir įrenginį padarys gerokai plonesniu ir tylesniu“, – pasakoja išmaniųjų įrenginių ekspertas.
Taip pat naujųjų „MacBook“ savininkai galės visai dienai pamiršti įkroviklį, kadangi, „Apple“ teigimu, „M1“ lustai yra patys efektyviausi pasaulyje ir „MacBook Air” leidžia vienu įkrovimu internete naršyti iki 15 valandų, o „offline“ video turinį žiūrėti iki 18 val. Tai iki šiol ilgiausiai laikanti „MacBook Air” baterija.
„Apple“ savarankiškai kuriami iki šiol tik mobiliesiems įrenginiams skirti procesoriai kasmet vis labiau tolo nuo konkurentų diegiamų procesorių. Pavyzdžiui, naujausiuose „iPad Pro“ randamas „Apple A12Z“ savo pajėgumu pranoko netgi porą kartų brangesnį „MacBook Pro“ su „Intel“ lustu. Akivaizdu, jog „Apple“ jau iš anksto ruošėsi mobiliųjų procesorių kūrime įgytą patirtį pritaikyti kompiuteriams. Kitaip tariant, naujų „Mac“ viduje randame praktiškai tą patį lustą, kaip ir „iPhone“ bei „iPad“, tik tiek, kad jis yra dar našesnis.
Neraminantis klausimas – programos
Priežastis, kodėl perėjimas prie nuosavų lustų vertinamas kaip šiek tiek rizikingas ėjimas – naujuose kompiuteriuose neveiks dabartiniams „Mac“ skirtos programos, nebent jos bus specialiai modifikuotos. Tai suprasdama, „Apple“ jau iš anksto pasirūpino, kad „Microsoft Office“ ir tokių populiarių aplikacijų, kaip „Photoshop“, kūrėjai iš anksto perkurtų savo aplikacijas. Visgi kyla klausimas, ar nebus taip, jog nusipirkęs naująjį „MacBook“ jo savininkas negalės naudoti senesnių ir mažiau populiarių programų?
„Apple“ pagalvojo ir apie tai. Naujoje operacinėje sistemoje „macOS Big Sur“ yra integruotas specialus „vertėjas“ – seniems „Intel“ lustams parašytų programų kodą išvers į suprantamą naujiesiems „Apple M1“. Jis suveiks vos atsisiuntus nepritaikytą aplikaciją be jos kūrėjo įsikišimo ir bent teoriškai turėtų padėti naujausių „MacBook“ pirkėjams nejausti jokių programų stygiaus.
„Tiesa, nors „vertėjas“ buvo kuriamas kaip laikinas sprendimas tam, kad programuotojai turėtų daugiau laiko perkurti aplikacijas, sunku tikėtis, jog visos iš tūkstančių senesnių „Mac“ programų kada nors bus adaptuotos. Tai gali sukelti įvairių nepatogumų vartotojams“, – galimus pereinamojo proceso nesklandumus vardina K.Špiliauskas.
Pamatai bendrai operacinei sistemai
Nors senų programų pritaikymas naujiesiems procesoriams pareikalaus nemažai kūrėjų resursų, naujoji lustų architektūra tai kompensuos kitu būdu. Kadangi naujuosiuose „Mac“ montuojami labai panašūs procesoriai į esančius „iPhone“ ir „iPad“, kompiuteriai palaikys telefonų ir planšečių programėles, todėl jų kūrėjams nebebus būtina specialiai kurti „Mac“ versijos.
„Šis faktas gali pasitarnauti įvairiuose scenarijuose. Pavyzdžiui, jeigu savo „iPhone“ pripratote žaisti kokį nors žaidimą, juos galėsite įsidiegti į savo kompiuterį ir pasimėgauti per pertraukėles darbe ar kitu metu. Be to, „iOS“ yra daugybė paprastai ir lengvai valdomų, bet patogių naudojimui programų. Štai norėdami kompiuteryje paredaguoti nuotrauką, nereikės griebtis „Photoshop“ ar kitos programos, pakaks tiesiog pasirinkti paprastai telefonuose naudojamą nuotraukų redagavimo aplikaciją“, – pasakoja „Bitės Profas“.
Tokios galimybės galimai netgi paskatins „iOS“ ir „iPadOS“ programų kūrėjus vartotojams pasiūlyti dar funkcionalesnių programėlių, tam, kad jų potencialą išnaudotų ir „Mac“ kūrėjai. Vis dėlto šis ryžtingas „Apple“ žingsnis pasitarnaus ne tik trumpoje, bet ir ilgoje laiko perspektyvoje. Vienoda procesorių architektūra atveria vartus bendros operacinės sistemos, diegiamos tiek į kompiuterius, tiek į telefonus ir planšetes, kūrimui. „Tai ateityje leis visiškai ištrinti ribas tarp skirtingų įrenginių ir susikoncentruoti tik į tai, ką norite atlikti, o ne kurį įrenginį tai užduočiai pasirinkti“, – prognozuoja K.Špiliauskas.
