Ir – lyg vien svyruojančių, amžinai formaliai apsirėdžiusių paukščių vaizdo komiškumo būtų negana – jų guano farsas galėtų nesunkiai išversti iš klumpių, sako tyrėjai.
„Kelias valandas pavaikščiojus apie guaną, tas tikrai trenkia į galvą. Tai išties stipru“, – pranešime rašo pagrindinis tyrimo autorius Bo Elberlingas.
Savo tyrime B.Elberlingas — Kopenhagos universiteto (Danija) Geologijos ir gamtos išteklių valdymo fakulteto profesorius — su kolegomis tyrė pingvinų veiklos subantarktinėje Pietų Džordžijos saloje įtaką šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms priklauso ir diazoto monoksidas, emisijoms. Šioje saloje gyvena didžiausia pasaulyje karališkųjų pingvinų populiacija, kurioje, naujausiu vertinimu, yra 150 000 pingvinų porų.
Tyrėjai išsiaiškino, kad plotuose, kuriuose daug pingvinų, diazoto monoksido lygis yra 120 kartų didesnis nei nuošalesnėse salos vietose. Toks pramoginių emisijų lygis yra maždaug šimteriopai didesnis už šviežiai patręštą Danijos ūkio lauką, pažymėjo B.Elberlingas.
Bet frakus apsitempusių siūbuoklių fekalijos pačios linksminančių dujų nesukuria. Jų guanas, praturtintas azoto junginiais iš pingvinų racioną sudarančio krilio ir žuvų, atsiduria ant subantarktinės dirvos. Paskui jomis užsiima dirvos bakterijos, suskaidančios azoto organinius junginius iki diazoto monoksido, paversdamos pingvinų paliktas krūveles debesimis juoko (dujų).
Negadindamas pakilios nuotaikos, B.Elberlingas pažymi, kad šios guano linksmybės planetai didelių problemų nekelia. „Šių diazoto monoksido emisijų nepakanka pakeisti visą Žemės energijos biudžetą“, – sakė jis. Bet „mūsų atradimai padėjo daugiau sužinoti apie pingvinų kolonijų poveikį jų aplinkai, o tai įdomu, nes kolonijos įprastai paplinta vis plačiau.“
Tad kol kas pingvinai prideda tik taip trūkstamo komiškumo — dabar to tikrai nebus per daug.
