Tyrimas, kurio rezultatai publikuoti „Proceedings of the National Academy of Sciences“, remiasi retu žmogaus organizme atrastu antikūniu.
Bandomieji tyrimai laboratorijoje rodo, kad pakeistos leukemijos ląstelės vos per parą sugebėjo sunaikinti 15 proc. leukemijos ląstelių.
„Tai yra visiškai naujas vėžio gydymo būdas. Su žmonėmis jį stengsimės išmėginti kaip tik galima greičiau“, – kalbėjo tyrimo vadovas Richardas A. Lerneris iš TSRI.
Šios NK ląstelės ėmė naikinti aplink jas esančias leukemijos ląsteles. Vos per parą „kuklus skaičius“ naujųjų ląstelių sunaikino 15 proc. leukeminių.
Mokslininko komanda neseniai nustatė, kad kaulų čiulpų ląsteles paveikus antikūniais iš kitų kūno dalių, jie galėtų visiškai pakeisti ląstelių likimą. Pavyzdžiui, kaulų čiulpų ląstelės galėtų būti paverstos smegenų ląstelėmis.
Taigi R.Lerneris ėmė ieškoti antikūnio, kuris vėžines ląsteles galėtų paversti sveikomis kaulų čiulpų ląstelėmis. Tačiau vietoje to jis aptiko labai retą žmogaus organizmo antikūnį, kuris turėjo dar didesnį potencialą – antikūnis galėjo vėžines leukemijos ląsteles paversti vėžį naikinančiomis ląstelėmis.
Antikūnis prisiriša prie receptoriaus TPO (trombopoetinas), kuris randamas daugumoje ūminės mieloleukemijos ląstelių. Kai tyrėjai pirmą kartą leukemijos ląsteles paveikė antikūniu, jie pastebėjo, kad šis leukemijos ląsteles pavertė nepavojingomis imuninėmis ląstelėmis – dendritinėmis ląstelėmis.
Jau tai buvo neįtikėtinas atradimas, tačiau toliau ląsteles veikę antikūniu mokslininkai pamatė, kad šios toliau išsivystė į ląsteles, panašias natūralias žudikes (natural killers – NK), kurios yra tarsi imuninės sistemos sargai.
Šios NK ląstelės ėmė naikinti aplink jas esančias leukemijos ląsteles. Vos per parą „kuklus skaičius“ naujųjų ląstelių sunaikino 15 proc. leukeminių.
„Šis antikūnis ląsteles galėjo paversti bet kokios rūšies ląstelėmis, tačiau kažkokiu būdu pavertė NK ląstelėmis“, – sakė R.Lerneris.
Dėl nežinomų priežasčių antikūniai nepuolė sveikųjų ląstelių, tačiau taip pat nenaikino ir kitų rūšių vėžinių ląstelių, taigi jos būtų neveiksmingos, pavyzdžiui, gydant krūtų vėžį.
Tolesnių tyrimų metu bus tikrinamas metodo saugumas ir efektyvumas, o tuomet tikimasi pradėti klinikinius tyrimus. Taip pat mokslininkai ketina ieškoti kitų antikūnių, kurie turėtų panašų poveikį kitoms vėžio rūšims.
