Nors „šiltų tvenkinių“ hipotezė nėra visiškai nauja, naujausioje studijoje daugybė duomenų ir skaičiavimų rodo jos tikėtinumą.
McMasterio universiteto Kanadoje ir Maxo Plancko astronomijos instituto Vokietijoje tyrėjai sako, kad visa tai pradėjo vykti vos po kelių milijonų metų, kai Žemė atvėso pakankamai, kad ant jos galėtų kauptis vanduo, o kontinentai tebeniro iš vandenynų.
„Niekas anksčiau neatliko skaičiavimų, – sako vienas iš komandos narių, Benas K. D. Pearce'as iš McMasterio universiteto. – Tai svarbi pradžia. Ir labai jaudinanti.“
Skaičiavimais buvo vertinama RNR polimerų – bazinių molekulių, galinčių saugoti genetinę informaciją ir katalizuoti chemines reakcijas – formavimosi galimybė.
Ar jie galėjo susiformuoti, kai meteoritai atnešė pagrindinius organinių junginių statybinius blokus, kurie tada susijungė su tvenkiniuose buvusiais elementais?
Su tinkamu kritulių ir garavimo lygiu – be abejonės, sako naujojo tyrimo komanda. Šie RNR polimerai būtų galėję tapti sudėtingesni ir iš jų – išsivystyti DNR, teigia tyrėjai.
Savo darbą jie parėmė atitinkamai astrofizikos, geologijos, chemijos, biologijos ir kitų disciplinų tyrimais.
„Kadangi yra tiek daug faktorių iš tiek daug sričių, nuostabu, kad viskas dera“, – sako vienas iš tyrėjų, Ralphas Pudritzas iš McMasterio universiteto.
„Kiekvienas žingsnis labai natūraliai perėjo į kitą. Visų jų kartu sudaromas aiškus vaizdas – stiprus jų teisingumo argumentas“, – pridūrė mokslininkas.
Naujieji skaičiavimai rodo, kad gyvybė Žemėje prasidėjo prieš 3,7–4,5 mlrd. metų. Tai anksčiau, nei nurodė kai kurie ekspertai, bet vis dar nesame tikri – nesena uolienų studija parodė, kad pirmieji organizmai radosi maždaug prieš 4 milijardus metų.
Kiti mokslininkai mano, kad gyvybė prasidėjo giliau Žemėje, šalia versmių vandenynų dugne ar karštuosiuose šaltiniuose sausumoje. Pažvelgti į milijardų metų praeitį nėra lengva netgi aštriausiems srities protams.
Šiltų tvenkinėlių ir meteoritų studijos tyrėjai turi vieną žymų mokslininką, į kurį gali nurodyti – Charlesas Darwinas pirmasis iškėlė mintį, kad gyvybė galėjo užsimegzti „nedideliame šiltame tvenkinėlyje“, dar 1871 metais.
Tačiau hipotezės patikrinimas įtikina ne visus. Biologas Johnas Sutherlandas, iš Kembridžo universiteto JK, mano, kad meteorito smūgis į Žemę būtų išgarinęs bet kokius organinius junginius, prieš užsimezgant gyvybei.
„Dideli meteoritai, kurie būtų atgabenę daugiausia organinės medžiagos, susidurdami išskiria tiek energijos, kad bet kokios organinės medžiagos krovinys suskaldomas“, – leidiniui „New Scientist“ sakė mokslininkas.
Kaip bebūtų, naujausio tyrimo komanda teigia, kad jų modeliai pateikia „nuoseklų scenarijų“ apie ankstyviausios gyvybės užsimezgimą Žemėje. Be to, žinios apie gyvybės atsiradimą mūsų planetoje padėtų analizuoti likusį kosmosą.
Žinoma, dar reikės atlikti daugybę tyrimų, kol galėsime užtikrintai tvirtinti, kaip atsirado gyvybė – ir kokios formos ji buvo, – bet, panašu, artinamės prie atsakymo.
„Pateikėme įtikimą fizinę ir cheminę informaciją apie sąlygas, kuriomis galėjo susidaryti gyvybė“, – sako Dmitrijus Semionovas, vienas iš Maxo Plancko instituto mokslininkų, prisidėjusių prie tyrimo.
„Dabar metas eksperimentatoriams išsiaiškinti, kaip iš tiesų galėjo rastis tokiomis specifinėmis planetos jaunystės sąlygomis“, – teigė D.Semionovas.
Tyrimas buvo publikuotas PNAS.
